Bažnyčios jubiliejui - mokslininkų sambūris Salantuose

Praėjusį savaitgalį Salantų gimnazija tapo mokslininkų sambūrio vieta: į konferenciją „Salantų bažnyčios statybos 100-ąjį jubiliejų pasitinkant“ suvažiavo mokslininkai iš Vilniaus dailės bei Lietuvos muzikos akademijų, Vilniaus bei Kauno Vytauto Didžiojo universitetų bei Telšių vyskupijos. Konferencijos darbe dalyvavo ir Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta bei Vilniaus universiteto profesorė Viktorija Daujotytė–Pakerienė.

Nuotraukai sustojo mokslininkai ir organizatoriai, įdėję pastangų įamžinti Salantų bažnyčios 100-mečio jubiliejų

Pranešėjai apžvelgė Salantų bažnyčios istoriją, jos išlikusias vertybes bei svarbiausius tikėjimo dvasios skleidėjus. Konferencijos pranešimų klausėsi pedagogai ir gimnazistai bei miesto šviesuomenė.

Viena ryškiausių dalyvių – profesorė V.Daujotytė–Pakerienė - „Pajūrio naujienoms“ sakė, jog atvykti į renginį ji norėjusi pirmiausia dėl to, kad šis kraštas lietuvių tautai padovanojo Motiejų Valančių. „Antra priežastis, dėl ko aš esu čia: Salantai yra kalbininko Antano Salio gimtasis lopšys. Trečia, labai norėjau pamatyti tą plynlaukę, iš kurios ūkų, nuo Mosėdžio pusės, išniro rašytojas Romualdas Granauskas. Savo kūrinyje „Rūkas virš slėnio“ jis įamžino ir Salantų bažnyčios bokštus. Be to, Lietuvos mokslų akademijai įsipareigojau supažindinti visuomenę su Salantų dvasios skleidėjo – kunigo Kazimiero Pakalniškio - nuopelnais“, - teigė profesorė.

Idėja Salantuose surengti respublikinio lygio mokslinę konferenciją priklauso buvusiam parapijos klebonui Sauliui Katkui. Organizacinį darbą, sukviečiant mokslininkus, jis patikėjo savo bendražygiui iš Sedos, Vilniaus dailės akademijos lektoriui Povilui Šverebui. Jiems talkino Salantų gimnazijos pedagogų bendruomenė.

„Tikrąjį Salantų bažnyčios šimtmetį švęsime 2011 metais. Ligi tol ta proga norėtųsi išleisti knygą: būtų labai prasminga, jeigu į ją sugultų šiandienos mokslininkų pranešimai“, - tvirtino 9 metus Salantų parapijai tarnavęs, dabar Sedos klebonas S.Katkus.

„Inicijuojant S.Katkui ir Kretingos rajono paveldosaugininkui Algirdui Mulvinskui, dvi praėjusias vasaras Vilniaus dailės ir Žemaičių akademijų mokslininkai atvažiuodavo tyrinėti Salantų bažnyčią. Ir nenusivylėme: istorijos tėkmėje prarasta daug, tačiau dar nemažai vertybių išlikę. Ši konferencija yra lyg atsiskaitymas visuomenei už dvejų metų mokslininkų darbus ir pasirengimas išleisti reikšmingą leidinį“, - kalbėjo P.Šverebas.

„Pažintinė konferencijos reikšmė – didžiulė. Ar galėjome tikėtis atvykstant šitiek mokslininkų bei svečių? Bendruomenė ir mokykla taip pat negalėjome likti nuošalyje – suteikėme konferencijai bazę ir remiame idėją išleisti knygą“, - renginio svarbą pabrėžė Salantų gimnazijos direktorius ir bendruomenės pirmininkas Vaidutis Butkus.

Tam, kad į konferencijos darbą įsijungtų ir Salantų gimnazijos mokiniai, jiems buvo surengta viktorina, kurią pravedė P.Šverebas. „Ligi tol mokiniai lankėsi bažnyčioje, kad susipažintų su sakraliniu menu ir konkrečiomis vertybėmis. Jie galėjo pademonstruoti savo žinias viktorinoje, kuri buvo pravesta labai įspūdingai, su žaidybiniais elementais“, - kalbėjo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Lina Vaitkuvienė.

Pirmoji Salantų bažnyčia buvo pastatyta 1630 m. Jai sunykus, antroji buvo pastatyta 1724 m. Joje veikė klebono S.Čerskio įkurta vario raižykla, kurioje jis gamino raižinius lietuviškų elementorių, maldaknygių iliustracijoms. Čia S.Čerskis sukūrė Žemaičių vyskupystės bei Salantų parapijos žemėlapius.

1906-1911 m. klebono P.Urbanavičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė neogotikinė, dvibokštė bažnyčia. Jos architektas – K.E.Strandmanas, jis taip pat – ir Palangos bažnyčios statytojas.

Interjerą puošia neogotikinio stiliaus suolai, klausyklos ir altoriai. Kairiosios navos altoriuje kabo Švč.Mergelės Marijos su Kūdikėliu paveikslas, tapytas XVII a. ir išlikęs dar iš pirmosios bažnyčios.

• Rašyti komentarą (5)