|
|
|
Europos Sąjungos brukamos lemputės – taip pat pavojingos
Pagal Europos Sąjungos direktyvą artimiausiu metu parduotuvėse, taigi ir buityje turėtų nebelikti įprastų kaitinamųjų lempų. Jas iš rinkos pamažu išstums energiją taupančios, tačiau gerokai už įprastas lemputes brangesnės halogeninės arba kompaktinės fluorescencinės lempos. Kai kuriose šalyse žmonės masiškai perka pigesnes lemputes. Prekybininkai sako, kad šią tendenciją galima įžvelgti ir Kretingoje. Europos Sąjungos išleista direktyva numato, kad gyventojai įprastų lempų pasikeisti neprivalės. Direktyva reguliuos tik pardavimus mažmeninės prekybos rinkoje. Tačiau kai jų nebeliks parduotuvėse, visi privalės naudoti halogenines arba fluorescencines lempas. „Kol kas parduotuvėse vis dar galima įsigyti paprastų lempučių. Joks įstatymas nenurodo, kad jas reikia išimti iš prekybos. Galime prekiauti lemputėmis iki 75 vatų. 100 vatų lemputes taip pat galime išprekiauti, kiek dar turime atsivežę, tačiau jas gaminti – uždrausta. Įsivežti iš užsienio – taip pat“, - sakė prekybos centro „Senukai“ Kretingoje pardavėjas-konsultantas Edgaras Paulauskas. Pasak jo, priežastis, kodėl energijos netaupančios įprastos lemputės yra daug populiaresnės, labai parasta: jos gerokai pigesnės, negu tos, kurias rekomenduoja naudoti Europos Sąjunga. „Kainos skirtumas tarp kaitinamosios ir energiją taupančios lempos yra apytiksliai dešimt litų. Sulaukiame įvairių pirkėjų. Tie, kurie turi pinigų, pirkdami šviestuvus nežiūri, kokios lemputės į juos sukamos. Tačiau taupieji atkreipia dėmesį, kad į prietaisą būtų galima įsukti ir paprastas lemputes“, - pasakojo E.Paulauskas. Pardavėjas pastebėjo, kad pastaruoju metu kaitinamosios lempos perkamos intensyviau: įstaigos jų perka po 100-150, ne po vieną perka ir paprasti pirkėjai. „Sunku nuspręsti, ar tokia direktyva, siekianti iš rinkos išstumti įprastas lemputes, yra teisinga. Galbūt ji yra kažkam naudinga. Tačiau nors žmonės ir linkę kaitinamųjų lempų nusipirkti daugiau, pastebiu, kad pamažu pirkėjai linksta į ekonomiškumą. Juk vis dėlto halogeninės ir fluorescencinės lemputės, nors kainuoja daugiau, tačiau taupo energiją“, - sakė E.Paulauskas. Rengiant direktyvą, buvo suskaičiuota, kad gaminiai, skirti daliniam ar visiškam kambario apšvietimui, kasmet Europos Sąjungoje suvartoja 112 TWh elektros energijos, į aplinką išmetama 45 milijonai tonų anglies dioksido. Tačiau naudojant energiją taupančias halogenines lempas galima sutaupyti iki 30 procentų, o kompaktines fluorescencines – iki 80 procentų išlaidų elektros energijai. Tyrimus atlikę Europos Sąjungos specialistai teigia, kad įprastos lempos turi gyvsidabrio ir vien jau tai turėtų paskatinti visas kaitrines lempas pakeisti halogeninėmis ar fluorescentinėmis. Tačiau papildomu stiklu nepadengta halogeninė lemputė taip pat yra kenksminga – ji skleidžia šiek tiek ultravioletinių spindulių. O štai fluorescencinėje lemputėje taip pat yra gyvsidabrio. Tokios lemputės yra priskiriamos prie pavojingų atliekų. “Kadangi fluorescencinės lemputės turi gyvsidabrio, kuris gali išbėgti, sudužus lemputės kolbai, jų negalima išmesti į bendrus atliekų konteinerius. Sąžiningai rūšiuojant šiukšles, energiją taupančias lemputes – halogenines ir fluorascencines - reikėtų sudėti atskirai, nes jos prisikiriamos prie pavojingų atliekų. Gyventojams buvome pranešę, kad, kai surenkame didžiąsias atliekas, kurios netelpa į konteinerius, surenkame ir pavojingas atliekas. Jei lemputės yra sudėtos atskirai, visada jas paimame. Gyventojai gyvsidabrio turinčias lemputes gali tiesiogiai pristatyti ir pavojingas atliekas tvarkančioms įmonėms, tačiau tai yra mokama paslauga”, - sakė laikinai bendrovės “Kretingos komunalininkas” direktoriaus pareigas einanti Sigutė Jazbutienė. Pasak Kretingos rajono savivaldybės ekologo Raimondo Jociaus, prieš kiek laiko Kretingos rajone pavojingas atliekas surinkdavo specializuota įmonė. Tačiau tai nebeapsimokėjo ir šis rūpestis atiteko “Kretingos komunalininkui”. “Pavojingų atliekų surinkimo problemą išsprendėme taip: pagal grafikus važinėsime ir rinksime pavojingas atliekas – kaip kad renkame stambiagabaritines šiukšles. Kai pavojingas atliekas, tarp jų ir lemputes, kontroliavo specializuota įmonė, vienu sykiu apvažiuodavo rajoną, surinkdavo penkias tonas akumuliatorių, lempučių ir kitų šiukšlių, kurių pavojingi elementai turi būti šalinami atskirai nuo likusių atliekų. Tikimės, kad žmonės bus sąmoningi ir halogenines bei fluorescencines lemputes, kaip ir kitas pavojinas atliekas, dės atskirai”, - kalbėjo R.Jocius. Halogeninė lemputė yra panaši į kaitrinę lemputę. Tačiau turi mažesnę kolbą, pripildytą inertinių dujų su nedidele halogeno – jodo arba bromo – priemaiša. Fluorescencinė lemputė yra dujinės iškrovos principu veikianti elektros lemputė, naudojanti elektros srovę sužadinti gyvsidabrio garams argono arba neono aplinkoje. Halogeninės lemputės pranašumai: · yra efektyvesnė ir ilgaamžiškesnė negu paprasta kaitrinė, · nedideli matmenys leidžia kurti įvairesnius ir meniškesnius šviestuvus, · šiltus, gelsvus tonus turintis spektras daugelio laikomas maloniu. Halogeninės lemputės trūkumai: · įkaista daugiau, negu kaitrinės, todėl sukelia didesnį nudegimo bei gaisro pavojų, · kolba gali sprogti, jei ant jos patenka riebalų ar kitų teršalų, · papildomu stiklu nepridengta lemputė skleidžia šiek tiek ultravioletinių spindulių. Fluorescencinės lemputės pranašumai: · sunaudoja apytiksliai 3-4 kartus mažiau elektros energijos negu kaitinamosios lempos, · tarnauja ilgiau už kaitinamąsias ir halogenines lempas. Fluorescencinės lemputės trūkumai: · susidėvėjusi pradeda mirgėti ir skleisti įkyrų gaudesį, · turi gyvsidabrio
|
|
