Mokslo šviesą neša jau devynis dešimtmečius.

Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla lapkričio 20-ąją švęs devyniasdešimtąjį jubiliejų. Beveik šimtmečio istorijoje užfiksuoti karo bombardavimai, besikeičiančios mokyklos vietos ir išvaizda bei visiems žinomi mokyklą lankiusių žmonių vardai. „Reikia tikėtis, kad šiais sunkmečio bei permainų laikais sulauksime ir šimto metų“, - sakė mokyklos direktorė Lidija Šiškienė.

Mokyklos direktorė Lidija Šiškienė (sėdi ketvirta iš dešinės) sakė, kad didžiuojasi savo kolektyvu – kvalifikuotais ir savo darbą išmanančiais specialistais.

Mokyklos istoriją fiksuojanti dailės ir lietuvių kalbos mokytoja Felicija Stramilaitė pasakojo, kad pirmąją vietą, kurioje buvo įkurta Jokūbavo mokykla, vargiai kas ir bepamena. Senesni žmonės kalba, jog ji buvusi prie Rudžio kalvės, Suktinių kaime.

Daug geriau vietiniai prisimena Petro Bartkevičiaus pastangomis 1935 metais pastatytą dviaukštę mokyklą – ji stovėjo prie kelio, vedančio į Raguviškius. Tačiau ir ten buvusios mokyklos pėdsakų – nė ženklo.

„1940 metais pro Jokūbavą ėjo karo frontas. Rusų sviediniai sunaikino ir bažnyčią, ir mokyklą. Nuo tada mokykla dešimtmetį keliavo iš vienų patalpų į kitas, tai pas vienus žmones glausdavosi, tai pas kitus. Tik 1952-aisiais jokūbaviškio Beniušio, kuris pasitraukė į Vakarus, kepyklos-parduotuvės pastate mokykla įsikūrė galutinai. Dar po dešimties metų buvo pastatytas priestatas. Tačiau vietos vis tiek labai trūko – klasės buvo išmėtytos po visą kaimą“, - kalbėjo F.Stramilaitė.

Baigiantis septintajam dešimtmečiui, direktoriaus Igno Keblio pastangomis prie mokyklos buvo pastatytas dar vienas priestatas. Paskutinis priestatas atsirado 1974 metais.

„Prieš daugiau negu tris dešimtmečius vadovavęs I.Keblys pasistengė, kad turėtume didelę mokyklą, kurioje vietos užtenka visiems. Dabartinė direktorė stengiasi, kad mokykla būtų graži, šiuolaikiška ir draugiška“, - sakė F.Stramilaitė.

Pasak mokytojos, mokyklos istorijos liudininkai yra ne tik išlikusios senovinės nuotraukos bei dešimtmečius vis didėjusi ir gražėjusi mokykla, bet ir mokyklą baigę mokiniai, buvę mokytojai.

„Jokūbavo mokyklos suole sėdėjo dainininkė Regina Maciūtė, poetė Elena Karnauskaitė, chorvedys, kompozitorius Aloyzas Žilys. Turėjome ir ne vieną iškilų mokytoją: čia dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre dainavusi Valerija Šimkutė, daugybę istorinių žinių sukaupęs Vytautas Rimgaila, gydytojas Algirdas Bortkevičius. Ne vienas mūsų mokykloje išugdytas mokinys tapo mokytoju. Beje, turime keletą mokytojų, kurios pačios čia mokėsi ir grįžo mokytojauti. Tai -Vaidota Vaišienė, Janina Adomaitienė, Jolanta Kavolienė “, – pasakojo F.Stramilaitė.

Mokytojais tapusius mokinius ir ne vieną išleistą kartą puikiai atsimena ir matematikos mokytoja Genutė Čiakienė. Ji Jokūbavo A.Stulginskio pagrindinėje mokykloje dirba jau keturiasdešimt metų.

„Žiūriu dabar į kai kuriuos savo mokinius ir prisimenu mažus jų tėvus. Išleidau septynias mokinių laidas. Atėjau čia dirbti būdama 21-erių. Ir vis negaliu išeiti – nors esu jau pensininkė, vis tiek labai noriu dirbti. Nekeista – juk profesiją pasirinkau pagal pašaukimą“, - sakė beveik pusę mokyklos amžiaus mačiusi G.Čiakienė.

Moteris prisiminė, kad kai atvyko dirbti į Jokūbavo mokyklą, buvo prieš tris dienas ištekėjusi. Įspūdį paliko kaimo vietovė, parkas, naujas mokyklos pastatas. Nors jame dar nebuvo valgyklos, trūko klasių, o patalpas reikėdavo kūrenti krosnimis, G.Čiakienė mokytojavimo pradžią prisimena tik kaip gerus metus.

„Per 40 metų daug kas pasikeitė – mokymosi procesas, ugdymo metodika. Viskas pasistūmėjo į priekį. Ir vaikai išliko tokie pat geri, kaip ir tada. Užauginau ir pamainą – mokykloje dirba mano dukra Vaidota“, - pasakojo G.Čiakienė, kuri prisipažino nė karto nesusimąsčiusi, kad reikėtų pakeisti darbo vietą.

Matematikos mokytojos nuomonei, kad vaikai šiais laikais gali būti tokie pat geri, pritarė ir 26 metus Jokūbavo mokykloje dirbantis matematikos bei kūno kultūros mokytojas Kęstutis Valiukas.

„Į šitą mokyklą atėjau lyg į namus – netoli yra mano gimtinė, tik pradėjus dirbti pamokomis draugiškai dalijosi mokytoja G.Čiakienė, kolektyvas ir mokiniai visuomet buvo draugiški“, - teigė K.Valiukas.

Pasak direktorės L.Šiškienės, tai, kad mokykla gyvuoja tiek daug metų, yra visos bendruomenės nuopelnas.

„Didžiuojuosi, kad mokykloje dirba kvalifikuoti specialistai, mokosi drąsūs, savarankiški, nebijantys būti aktyvūs ir reikšti savo nuomonės mokiniai. Be abejonės, mokyklai reikalinga renovacija, tačiau mūsų materialinė bazė stipri. Per 11 metų dirbdami kartu laimėjome 55 projektus. Be to, džiaugiamės glaudžia bendryste su A.Stulginskio dukra Aldona Stulginskaite-Juozevičiene bei jos sūnumi Jonu Juozevičiumi“, - kalbėjo L.Šiškienė.

Jubiliejui besirengianti mokyklos direktorė sakė tikinti, kad iškilmėse dalyvaus A.Stulginskio palikuonys, o visus šventės svečius bus galima nudžiuginti leidiniu apie mokyklą.

• Rašyti komentarą (5)