- Esu vienišas ir ieškau gyvenimo draugės, su kuria mielai leisčiau ne tik ilgus rudens vakarus. Jei turėčiau artimą žmogų, bandyčiau ieškoti bendrų pomėgių – kad abiem būtų įdomu. Bet stengčiausi vakarais namuose nesėdėti – gal eičiau pasivaikščioti, į kiną ir panašiai.
Vida Lankutienė:
- Vakarai prabėga prie televizoriaus. Esu linkusi į vienatvę, todėl ir vakarus dažniausiai leidžiu viena. Su pažįstamais ir draugais taip pat nesusitinkame pavakaroti. Šiais laikais daugelis mūsų lyg kurmiai savo butuose užsidarome ir bendraujame minimaliai.
Dmitrijus Labunec:
- Galima žiūrėti kartu televizorių, bet juk dažniausiai namuose jų keli, tai net prie jų šeima nebesusitinka. Jei per dieną esi užimtas, vakare norisi ramybės, todėl tų susėdimų – mažai. Atvažiavęs pas mamą pasikalbu, bet dažniau vakarus jauni žmonės leidžia su draugais.
Jadvyga Kantauskienė:
- Dažniausiai žiūrime televizorių – aš, vyras ir anūkas. Bet kai suvažiuoja visi penki anūkai, tai būna tikri kortų vakarai. Visi susėdame lošti „durnių“. Jam pabaigos nebūna – prasėdim iki išnaktų, kad net pabosta.
