|
|
|
Benamiai nori būti išgirsti ir atjausti
Šaltis ir alkis iš pašiūrių bei landynių išvilioja benamius, kurie traukia ieškoti šiltesnių vietų. Jie plūsta į labdaros valgyklą, būriuojasi prie „Maximos“, nesibodi užsukti ir į redakciją, kad savo gyvenimo istorijomis, dažnai išgalvotomis ar pagražintomis, pagraudentų skaitytojus. Vadinamieji „bomžai“ norėtų konkrečios paramos, bet dažniausiai patys nė neketina keisti sau mielu tapusio valkatiško gyvenimo būdo.
Gyvena iš konteinerių ir butelių “Vieną dieną miegu ant šieno, kitą – glaudžiuosi pas senutę invalidę Klaipėdos gatvėje. Valgyti ieškau konteineriuose. Pasakysiu atvirai: kai buvo šilti orai, pragyvendavau rinkdamas butelius. Reikia žinoti savo „taškus“, nes į svetimus kojos neįkelsi: išeini anksti rytą, nusižiūri, kur geria jaunimas. Palauki vakaro, tada eini susirinkti butelius. Dieną nuo tų pačių jaunuolių gali gauti į galvą“, - vaizdingai apie savo verslą pasakojo 50-metis vyras, prisistatęs Antanu Būtėnu. Jis sakė jau pusmetį, kai sesuo išvyko dirbti į Angliją, esąs benamis. Anksčiau gyvenęs pas sugyventinę, kuri jį „išdūrė“: jis dirbo dažytoju, ką uždirbęs vilko namo, o ji susirado kitą ir jį išspyrė. Ligi tol gyvenęs Aukštaitijoje, turėjęs šeimą, bet ją paliko prieš 10 metų. Vyras graudžiai apsiverkė, prisipažindamas, jog dabar nusivažiavo galutinai: „Pats savęs nesuprantu: einu gatve, visi žmonės – gražūs, o aš - kaip koks velnias. Nežinau, kodėl šitaip susiklostė mano likimas“. A.Būtėnas pasakojo, neva, buvęs profesionalus muzikantas, kadaise grojęs garsioje muzikos grupėje „Vilniaus aidai“, vėliau - Utenos kaimo kapeloje, Anykščiuose – pučiamųjų orkestre. Dabar nebeturįs nė asmens dokumentų, nes prie konteinerio piniginę iš jo atėmę vaikėzai. Jis tikino nesąs blogas žmogus ir širdį atiduotų, jeigu jam kas padėtų. Vyras sakė bandęs prašytis pas Motinos Teresės seseris, bet šios jam atsakiusios, kad jų prieglaudoje vietų nėra. Nukreiptas į Socialinės paramos skyrių, jis pasižadėjo ten nueiti tą pačią dieną, tačiau, redakcijos žiniomis, ligi šiol ten nepasirodė. Tikino esanti išsilavinusi benamė Dar įtaigesnę istoriją pasakojo 46-erių Jelena Želtkova iš Klaipėdos. Jos kalba, mąstymas bei terminų žinojimas vertė patikėti, jog moteris yra baigusi du aukštuosius mokslus – pramoninę statybą bei buhalterinę apskaitą - ir kadaise užėmusi aukštas pareigas. Tačiau ji sakė turinti negalią – yra gulėjusi Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje. Moteris pasakojo, kad po skyrybų 2,5 metų gyvenusi Varšuvoje. Ten pateko į kalėjimą: apsvaigusi nuo alkoholio ir užėjus agresijos priepuoliui, išdaužė parduotuvės vitrinas. Buvo deportuota į Lietuvą, atsėdėjo septynis mėnesius kalėjime. Išėjusi iš jo, apsigyveno Klaipėdos nakvynės namuose. Vėliau atsidūrė pas seseris teresietes Kretingoje. „Prižiūrėjau vieną invalidę. Kai seserys išvyko į kongresą, paliko man jos leidžiamus vaistus. Buvau apkaltinta, kad turguje pardaviau tuos vaistus, „pripaišė“ seksualinius ryšius su prieglaudos vyrais. Ir išvarė mane“, - atviravo benamė. Atsidūrusi gatvėje, ji apsigyveno pas kretingiškį Kazimierą V., bet šis, moters teigimu, perdozavo prasto „samagono“, prarado regėjimą ir atsidūrė slaugos ligoninėje. „Kiek tokių, kaip jis, jau - amžinatilsį. Policija žino taškus, kur parduoda šį „brūdą“ – pati jiems esu pasakojusi. Yra taškas prie turgaus, kur įdeda tablečių dėl „macnumo“, - net šlapiniesi acetonu. Žmonės nori išgerti ir eina ten, kur parduoda pigiau“. Jelena išsakė minčių apie tai, kad ir Kretingoje reikėtų tokių nakvynės namų kaip Klaipėdoje, kur yra skalbykla, virtuvė. Tokius, jos nuomone, valdžia galėtų įrengti nebaigtoje statyti bibliotekoje ar buvusiame „Mėguvos“ viešbutyje. Į tarnybas nesikreipia Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė teigė, jog į jų tarnybą šį rudenį nebuvo atėjęs nei A.Būtėnas, nei kas kitas iš benamių. „Nė vieno jų tikrai neišvarytume, ieškotume išeities iš jo situacijos. Šiai ligai nėra bendro recepto: kiekvieno žmogaus atveju ieškome kuo geriausio sprendimo“, - kalbėjo D.Blagnienė. Benamiai apgyvendinami slaugos ligoninėse, Motinos Teresės prieglaudoje ar pensionatuose, ieškoma jų giminaičių. „Bet jeigu benamiai į mus nesikreipia, vadinasi, mūsų pagalba jiems nėra reikalinga“, - įsitikinusi D.Blagnienė. Kretingos policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko Arturo Lingaičio teigimu, jų tarnybos asocialūs asmenys nedomia, jeigu nepadaro nusikaltimo arba nėra į jį įpainioti. „Kai būdavo blaivyklos, „bomžai“ dažniau patekdavo į mūsų akiratį. Dabar su jais reikalų turime tiek, kiek ir su kitais piliečiais, tik jie yra vadinami asmenimis be nuolatinės gyvenamosios vietos “, - teigė A.Lingaitis. Klaipėdos nakvynės namų socialinės darbuotojos Vilmos Bočkutės komentaras: - Nė vienas žmogus nepaliekamas sušalti gatvėje. Asmuo, norintis apsigyventi nakvynės namuose, turi prisiregistruoti Klaipėdos savivaldybėje. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą Klaipėdos savivaldybėje gali iš bet kurios šalies vietovės, taip pat - ir Kretingos, atvykęs žmogus. Nakvynės namuose asmenys gali gyventi 6 mėn. Kiekvienam yra paskiriamas socialinis darbuotojas, kuris pasirūpina, kad žmogus nealktų, būtų aprengtas. Jeigu pasibaigus sutarčiai žmogus vis dar neturi kur gyventi, ji ir vėl pratęsiama.
|
|
