|
|
|
Posėdis dėl šiukšlių – be naudos
Specialus posėdis vietinės rinkliavos trūkumams nustatyti ir naujiems pasiūlymams aptarti naudos nedavė: prieš dvi savaites merui Juozui Mažeikai rinkliavos skaičiavimo metodikos klaidas raštiškai pateikęs rajono bendruomenių asociacijos pirmininkas Jurijus Petrovas trūkumus vardino iš naujo. Jo nuomone, per tą laiką jokių pakeitimų padaryta nebuvo, klaidos taip ir liko neištaisytos. Pasak J.Petrovo, dvi valandas trukusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo vicemerės Jolitos Vaickienės vadovaujama darbo grupė, bendrovės „Kretingos komunalininkas“ specialistai, jo ir kitų bendruomenių atstovų, seniūnų bei rajono Savivaldybės tarybos narių pasiūlymai išgirsti nebuvo. „Posėdis buvo paprasčiausias nekonstruktyvus pokalbis. Kad ir kiek buvo kalbėta, niekas mūsų neišgirdo. Į mano išvardintas rinkliavos skaičiavimo metodikos klaidas atsižvelgta nebuvo. Visiškai pagrįstai mąstome apie tai, kad reikėtų kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą“, - sakė J.Petrovas. Jis teigė, kad rinkliavos dydis yra nustatytas atlikus nepagrįstus skaičiavimus: rengiant metodiką, netinkamai suskaičiuotas atliekų dienos tonažo vidurkis, visiškai neaiškus ir nepagrįstas atliekų kiekio proporcijų nustatymas tarp fizinių ir juridinių asmenų, neteisingai skaičiuojamos sąnaudos šiukšliavežių techninei priežiūrai bei remontui, dubliuojasi automobilių nusidėvėjimo sąnaudos, neteisingai suskaičiuoti amortizaciniai atskaitymai, numatyti per dideli darbo užmokesčiai, netiksliai pagrįstos planuojamos bendrovės “Kretingos komunalininkas” metinės pajamos. „Kaip galima kalbėti apie teisingą šiukšlių mokesčio dydį, jei atliekų dienos tonažo vidurkis buvo skaičiuojamas remiantis keturių dienų statistika. Ir tai - tik vienas niuansas. O kiek dar skaičiavimo lentelėse yra padaryta klaidų. Apskritai, vietinės rinkliavos skaičiavimo metodika yra žalinga ir klaidinga“, - teigė J.Petrovas. Jam pritarė ir buvęs bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius, tarybos narys Konstantinas Skierus. „Kone kiekvienoje lentelėje yra klaidų. Galbūt kai kurios jų yra smulkios, bet visas jas sudėję ir gauname tą kainą, kuria dabar visi piktinamės ir visi turime mokėti“, - kalbėjo K.Skierus, šiuo metu vadovaujantis Palangos komunaliniam ūkiui. Tarybos nario Virginijaus Brazausko nuomone, užuot sprendę, kaip sumažinti mokestį, posėdžio dalyviai tik bereikalingai draskėsi ir ginčijosi. „Mūsų visų trokštamas galutinis rezultatas yra mažesnė šiukšlių išvežimo kaina. Kad to pasiektų, darbo grupė turi labai daug dirbti, diskutuoti, o ne taip, kaip šiandien, kad susirinkę seniūnai vieni kitiems į ausis pliurpia ir tik keli žmonės iš viso būrio kelia probleminius klausimus“, - bergždžiu posėdžiu piktinosi V.Brazauskas. Kad posėdis nedavė jokios naudos, sutiko ir vicemerė J.Vaickienė. Pasak jos, tai buvo dvi valandos pykčio proveržių, o jų metu išsakyti kaltinimai – nepagrįsti. „Per dvi savaites neįmanoma nieko pakeisti. Taip, mes galime atlikti teorinius skaičiavimus ir pakeitimus. Bet kas iš to – po mėnesio ar dviejų vėl reikės skaičiuoti iš naujo, nes skaičiai neatitiks realybės. Todėl ir siūlau palaukti iki Naujųjų metų, kai turėsime faktinius duomenis, pagal kuriuos galėsime atlikti tikslius skaičiavimus, daryti išvadas. Mus kaltino, kad skaičiavimo metodikoje yra pridaryta klaidų. Aš to net nepavadinčiau klaidomis – juk visa metodika buvo sukurta, kaip sakoma, ant lygios vietos“, - kalbėjo J.Vaickienė. Jos nuomone, reikia išgryninti duomenis ir tik tada imtis ką nors keisti, nes tik dabar pamažu pradeda aiškėti, kiek iš tiesų Kretingos rajone gyvena žmonių, kiek iš jų reikalingos lengvatos. „Specialistai renka, analizuoja duomenis. Pagal žmonių prašymus, kurių sulaukiame šimtais, matome problemas, dalykus, kuriuos reikia keisti ar tobulinti. Po Naujųjų metų tikrai bus pakeitimų: žiūrėsime, kaip galime pertvarkyti skaičiavimo metodiką, spręsime, ar įvesti daugiau lengvatų“, - žadėjo J.Vaickienė. Tačiau J.Petrovas yra įsitikinęs, kad neužtenka vien perskaičiuoti duomenų. Reikėtų keisti pačią metodiką. „Bendruomenių asociacija atliko tyrimą. Paaiškėjo, kad kaimuose daugiau negu pusėje būstų gyvena vienas, du arba trys žmonės. Jie per mėnesį prikaupia iki 40 kilogramų atliekų talpinantį konteinerį. Likusioje dalyje būstų gyvena po keturis ir daugiau žmonių. Pusė jų per mėnesį prikaupia vieną iki 40 kilogramų sveriantį konteinerį, likusioji dalis – du konteinerius. Konteinerio atliekų masę suapvalinome iki 50 kilogramų per mėnesį. Per metus iš vieno būsto reikėtų išvežti 600 kilogramų šiukšlių. Netgi taikant neteisingus „Kretingos komunalininko“ šiukšlių išvežimo kaštus, paaiškėjo, kad mėnesinis mokestis už konteinerį sudarytų 10,09 lito“, - paaiškino J.Petrovas. Pasak jo, naudojant tokią gyvenamojo būsto apmokestinimo metodiką, būtų galima išvengti statistinių duomenų netikslumų apie gyventojų skaičių, migraciją. Be to, atliekų turėtojų apskaita taptų paprastesnė. Mokestį ne nuo žmogaus, o nuo namų valdos siūlo ir K.Skierus.
|
|
