|
|
|
Ar sveika gerti sultis
Žmonės vaisių ir daržovių sultis vartoja nuo neatmenamų laikų. Jau senovės romėnai neprisirpusių vynuogių sultis naudojo gėrimams gaminti, o Šumero valstybės gyventojai česnako sultis laikė priešnuodžiu nuo magneto, kuris buvo laikomas nuodais. Šiandien sultys vartojamos ne tik troškuliui numalšinti, bet ir sveikatai stiprinti.
Sulčių poveikiu įsitikino pati „Žolinčių akademijos“ klubo prezidentė, sveikatos mokyklos „Šermukšnėlė“ įkūrėja ir vadovė 54 metų Danutė Kunčienė sakė, kad sultis geria jau daugelį metų. Anksčiau sunkiai sirgusi ir ištvėrusi ne vieną operaciją, ji pati įsitikino teigiamu sulčių poveikiu žmogaus organizmui. - Buvo metas, kai neturėjome tokių sulčiaspaudžių, kaip dabar, ir sutarkavus morką ar obuolį, sultis tekdavo spausti per marlę, - prisiminimais dalinosi pašnekovė. Dabar sultys ir sveika gyvensena - neatskiriama D.Kunčienės gyvenimo dalis. Jos nuomone, žmogus, po ligos gerdamas sultis, greičiau sustiprėja ir atgauna jėgas. Sultis reikia gerti neskubant, atsipalaidavus, burnoje kiek palaikant ir paskanaujant. Stiklinę sulčių reikėtų gerti apie 10 minučių. Svarbu ir tai, kur auga vaisiai ar daržovės, iš kurių spaudžiamos sultys. Jie gali būti atvežtiniai ar užauginti savame darže. Tik iš tinkamai užaugintų daržovių ar vaisių išspausime kokybiškų sulčių. Geriant sultis patariama atsižvelgti ir į metų laiką. Nereikėtų tos pačios rūšies sultis gerti ištisus metus. Anot D.Kunčienės, blogai, kad žmonės vis mažiau augina įvairių serbentų ir agrastų, nes iš šių uogų galima išsispausti vertingų sulčių. Uogų, vaisių ir daržovių sultyse gausu mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, geležies, vario, magnio, natrio ir kt. Juose taip pat gausu vitaminų –A, E, B, C, PP, D ir kt., fermentų, pektininių, rauginių bei kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Manoma, kad sergantys ar sunkiai dirbantys žmonės turėtų gerti daugiau sulčių, nes jų organizme susikaupia daugiau kenksmingų medžiagų. Vanduo sultyse sudaro apie 80 – 95 procentus. Sultys stiprina organizmą Populiariausios - morkų sultys. Nuo seno žinoma, kad morkų sultys gerina regėjimą. Morkų sultyse gausu beta karotino, iš kurio mūsų organizmas pasigamina vitaminą A. Šis vitaminas padeda apsaugoti akis nuo ligų ir gerina regėjimą. Vitaminas A stiprina ir imunitetą, padeda išsaugoti gražesnę odą. Kad organizmas geriau įsisavintų karotiną, patariama į morkų sultis įlašinti keletą lašų aliejaus. Moliūgų sultis galima gerti kasdien po pusę stiklinės ir ištisus metus. Jos gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą. Ypač sveika gerti moliūgų ir kriaušių sultis. Pasak D.Kunčienės, kriaušės šaknys būna įaugusios giliai į žemę, ir iš tenai jos paima įvairių naudingų medžiagų. Moliūgų sultys su petražolėmis valo šlapimo pūslę. Česnakų, svogūnų sultys taip pat naudingos žmogaus organizmui. Česnakų sultys iš organizmo šalina cholesterolio perteklių, valo kraujagysles. Jų galima pilti ir į pomidorų sultis. Stiklinėje pomidorų sulčių yra pusė per parą reikalingų A ir C vitaminų normos. Kopūstų sultys turtingos sieros. Siera – odos vaistas. Kopūstų sultys apsaugo ir nuo opaligės. Jei žmogus serga gastritu ar opalige, jam reikėtų 30 dienų gerti po 200 gramų šviežių kopūstų sulčių.
Nors burokėlių sultyse gausu vitaminų, geležies, magnio, kalio druskų, tačiau šviežiai išspaustų burokėlių sulčių nepatariama gerti. Prieš geriant jas būtina trejetą valandų palaikyti atvirame inde. Kad būtų skaniau, burokėlių sultis galima maišyti su morkų, kopūstų ar obuolių sultimis. Agurkų sultys – ne vien vanduo. Juose gausu silicio, kalio, kalcio. Sultys vartojamos esant reumatiniams skausmams. D.Kunčienės nuomone, galima vartoti ne tik vaisių ar daržovių sultis. Žmogaus organizmui reikiamų medžiagų galima rasti ir varnalėšų ar kiaulpienių šaknyse. - Esame reklamų aukos,- sakė ji kalbėdama apie jaunimo pamėgtus bulvių traškučius. Ji įsitikinusi, kad iš topinambo galima pasigaminti nė kiek ne blogesnius ir sveikatai nekenksmingus traškučius. Populiarios ir obuolių sultys. Jas patariama geriau vartoti tirštas. Tokiose sultyse daugiau išlieka pektinų. Naudingos net obuolių sėklos. Jose gausu jodo, kuris reikalingas skydliaukės veiklai pagerinti. Pašnekovė patarė valgant obuolį suvalgyti ir 6 – 9 obuolio sėklas. Sultimis – nepiktnaudžiauti Nors ir sakoma, kad sultys – sveikatos šaltinis, tačiau jomis nereikėtų piktnaudžiauti. Net morkų sulčių nereikėtų gerti dideliais kiekiais. Nuo didelio beta karotino kiekio apkraunamos kepenys. Jos netinka gerti viduriuojant ar paūmėjus opaligei. Burokėlių sultys nerekomenduojamos sergant inkstų ar skrandžio opalige. Kai kurie žmonės visai negali gerti burokėlių sulčių – nuo jų pykina, sukelia vėmimą. Pomidorų sulčių taip pat nepatariama gerti paūmėjus gastritui, esant pankreatitui, skrandžio opaligei. Sergant lėtiniu gastritu ar skrandžio opalige, nereikėtų vartoti ir citrusinių vaisių sulčių. O greipfrutų sultimis nereikėtų užsigerti vaistų dėl galimos sąveikos. Ne visi gali gerti ir želmenų sultis. Lietuviai geria mažai sulčių Parduotuvėse parduodamos sultys gaminamos iš sulčių koncentrato. Nektaras taip pat gaminamas iš sulčių koncentrato, tik jis daugiau praskiedžiamas vandeniu. Nektaro sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 25 proc. natūralių sulčių. O sulčių gėrime – dar daugiau vandens. Lietuvoje propaguojant sveiką gyvenimo būdą įsteigta Sulčių ekspertų taryba. Šios sulčių ekspertų tarybos tikslas - parodyti, kad gerti sultis - sveika, ir kad sultys – ne tik vitaminai, bet ir įvairios maistingos medžiagos, reikalingos žmogaus organizmui. Sulčių ekspertų tarybą sudaro sveikatos ir mitybos specialistai – dietologai, sulčių gamybos ekspertai, mokslininkai. Teigiama, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus išgeria 7 litrus sulčių, Latvijos – 9,7 , Britanijos – 22,1, Vokietijos – 28,1, Kipro – 55 litrus sulčių. Manoma, kad tam įtakos turi tai, kad mažai žinoma apie sulčių įtaką žmogaus sveikatai.
|
|
