|
|
|
Lietuviai įsivaikina tik mažus ir sveikus vaikus
Būsimiesiems įtėviams bei globėjams, pasiryžusiems į savo šeimą priimti svetimą vaiką, yra privalu praeiti mokymo kursą ir pasitikrinti - tinka jie šioms pareigoms ar ne. Kretingos socialinių paslaugų centro patirtis rodo, kad kretingiškiai vangiai į savo šeimas glaudžia tėvų globos netekusius vaikus.
Kretingos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Lina Vepštienė ir Daiva Navirauskienė būsimų globėjų ar įtėvių šeimas apmoko pagal JAV parengtą PRIDE programą, kurioje nuo 2007 m. dalyvauja ir Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Leidžia pasimatuoti globėjo rūbą Reikalavimai šeimoms, kurios nori įsivaikinti arba globoti vaiką, yra panašūs. Pirmiausia jos turi kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Po to prasideda 3 mėnesius trunkantys mokymai, kuriuose dalyvauti yra privalu abiem šeimos nariams, jeigu įsivaikinti ar globoti ketina ne vienišas asmuo. „Programa yra labai įdomi ir lengvai suprantama įvairaus amžiaus bei išsilavinimo žmonėms. Mokymai lyg ir leidžia pasimatuoti būsimo globėjo ar įtėvio rūbą, - pasitikrinti savo žinias ir įsitikinti, ar jis tinka naujoms pareigoms. Jeigu šeima pajaučia, kad jiems bus per sunku, jie gali pakeisti savo sprendimą“, - tikino D.Navirauskienė. „Ši programa nesiekia ieškoti šeimų silpnybių ar neigiamų bruožų. Atvirkščiai – ji padeda pamatyti, kokiomis savybėmis šeima gali didžiuotis ir kokia jos stiprioji pusė. Mokymų metu šeimos skatinamos dažnai prisiminti vaikystę ir patyrimą vienoje ar kitoje situacijoje. Tik taip galima geriau pažinti save ir kitą. Būsimi globėjai ar įtėviai atvirai kalba apie tai, ką jaučia, atlieka įvairias praktines užduotis. Žmonės labai šiltai bendrauja tarpusavyje, ir pasibaigus užsiėmimams, dar nenori skirstytis“, - programos esmę apibūdino L.Vepštienė. Pagal PRIDE programą L.Vepštienė ir D.Navirauskienė parengė 10 šeimų: 8 - globėjų ir 2 – įtėvių. „Per dvejus metus į kretingiškių šeimas paimti tik 3 vaikai. Tai atspindi dabartinę ekonominę situaciją: žmonės baiminasi dėl rytojaus, juos baugina vaiko paauglystė ir giminaičių bei kaimynų požiūris į svetimą vaiką“, - priežastis, dėl kurių kretingiškiai dvejoja įsivaikinti ar globoti vaikus, išvardijo Socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja Virginija Narbutienė. Užsieniečiai nevengia neįgalių vaikų Kretingos socialinių paslaugų centre tėvų globos netekę vaikai glaudžiami nuo 1992 m. „Per tuos 18 metų pas mus buvo apgyvendinti 398 vaikai. Ilgiausiai – trylika metų – gyveno vaikas, čia patekęs vos 5–erių ir sulaukęs pilnametystės. Į savarankišką gyvenimą išleidome 43 vaikus“, - konkrečios statistikos pateikė V. Narbutienė. Per du centro veiklos dešimtmečius buvo įvaikinta tik 14 vaikų. Trylika iš jų išvyko gyventi į užsienį, Lietuvoje pasiliko tik 1 vaikas. Paskutinįsyk užsieniečių šeima Socialinių paslaugų centro globotinį įsivaikino 2004 m. Socialinės darbuotojos paneigė visuomenėje galiojantį mitą, jog įsivaikinti norintiems užsieniečiams uždegama žalia šviesa, o lietuviams tenka praeiti kryžiaus kelius. „Galimybės įsivaikinti ir tautiečiams, ir užsieniečiams – vienodos. Tačiau lietuviai pateikia specifinius reikalavimus: įtėviai pageidauja tik sveikų ir mažų vaikų ligi 3 metų amžiaus. O dauguma mūsų vaikų turi raidos sutrikimų, - teigė L.Vepštienė ir D.Navirauskienė. – Užsieniečiai, skirtingai nuo tautiečių, nebijo įsivaikinti vaikų ir su negalėmis, netgi – psichinėmis“. Su įtėviais užsienyje centras palaiko ryšius ligi vaikų pilnametystės. Įtėviai įvaikinimo tarnybai privalo pateikti informaciją apie vaiko vystymąsi, jo emocinę būseną. Centrą aplanko ir užaugę globotiniai. V.Narbutienė prisiminė atvejį, kai iš JAV sugrįžęs vaikinas nostalgiškai ieškojo ir surado vietą, kurioje stovėjo jo lovelė. Kalėdos – be namų šilumos Šiuo metu įstaigoje globojama 18 vaikų. Yra 4 mažamečiai vaikai iš vienos šeimos, 1 pasiimti ketina globėja, 6 vaikus į šeimą paima savaitgaliais. Kiekvienas tų vaikų, socialinių darbuotojų žodžiais, jaučia poreikį būti mylimas, augti šeimoje, net jei buvo paliktas artimiausių žmonių. Kiekvienas iš jų tikisi, kad vieną dieną pas jį ateis du nuostabūs žmonės, kuriuos jis galės pavadinti mama ir tėčiu. Būti priimtai į šeimą labai svarbu ir 18-metei, stiprią regos negalią turinčiai merginai. „Viena ji gyventi negali – reikia ją globojančio žmogaus. Šeimoje ji pritaptų, nes yra komunikabili ir labai taikaus būdo, ji galėtų būti ir pagalbininke. Antraip jos laukia gyvenimas pensionate“, - tvirtino V.Narbutienė. Prieš kelerius metus Socialinių paslaugų centras kviesdavo kretingiškius prieš Kalėdas paimti vaikus į savo šeimas, tačiau šios praktikos atsisakė. „Mažamečiai vaikai yra labai prieraišūs ir lengvai pažeidžiami. Tokie vienkartiniai pasisvečiavimai juos traumuoja. Ryšys su šeima negali trūkinėti, todėl specialistai laikosi nuomonės, kad svečiuotis šeimoje rekomenduojama ne jaunesniems kaip 7 metų vaikams“, - kalbėjo V.Narbutienė. Faktai Šiuo metu Lietuvoje į galimų įvaikinti vaikų apskaitą yra įrašyta 2 tūkst.100 vaikų. Realiai šeimų ieškoma tik 750 vaikų, nes daugelis vaikų negali būti įvaikinti, kad nebūtų pažeisti jų interesai: tarkim, juos lanko giminaičiai arba kartu gyvena kiti broliai ir seserys, kurie nesutinka būti įvaikinti. Arba vyresni negu 10 metų vaikai patys nesutinka būti įvaikinti. Arba su tėvais dirbamas darbas, siekiant vaiką sugrąžinti į jo biologinę šeimą, arba motinos kreipiasi į teismą dėl apribojimų panaikinimo. Šiemet Lietuvoje įvaikinta 100 vaikų.
|
|
