|
|
|
Atsakymai įtarimų debesies neišsklaidė
Kaip sėdėjo berniukas, kai ant jo išsiliejo verdantis vanduo? Kodėl apiplikyto vaiko iš karto po nelaimės nevežė į ligoninę? Maža to – apie situacijos rimtumą nutylėjo ir savo sutuoktiniui, berniuko tėvui. Į šiuos klausimus teisme turėjusi atsakyti Elena Miežetienė, užuot išsklaidžiusi šeimai mestą įtarimų šešėlį, jį dar labiau sutirštino. Elena Miežetienė trečiadienį Klaipėdos apygardos teismui sutiko papasakoti, kas atsitiko pernai rugpjūtį, kai būnant namuose Mišučiuose verdančiu vandeniu buvo apiplikytas pustrečių metų berniukas. Dėl itin žiauraus mažamečio sužalojimo kaltinamas moters sutuoktinis ir vaiko tėvas – Petras Miežetis. Priešingoje stovykloje – nukentėjusio vaiko mirusios mamos, pirmosios P.Miežečio žmonos, tėvai – Birutė ir Algimantas Alfonsas Zaliapūgos. Šiuo metu jie ir globoja nelaimę patyrusį vaiką. Nematė, kaip apsiplikė Vienos svarbiausių liudytojų byloje Elenos Miežetienės pasakojimas teisme buvo gana prieštaringas. Proceso dalyviai kai kuriuos klausimus pakartojo po keletą kartų, tačiau tiesaus ir aiškaus atsakymo nesulaukė. E.Miežetienė pasakojo, jog mažylis apsiplikė karštu vandeniu, kuris, parvirtus virduliui, nutekėjo stalo paviršiumi. Tačiau prie to paties stalo sėdėję pačios Elenos nepilnamečiai sūnus ir dukra nenukentėjo. Momento, kaip virdulys nuvirto, E.Miežetienė sakė nemačiusi, nes buvo pasilenkusi ties bendru jos ir Petro kūdikiu. Tačiau moteris mano, kad virdulį ant savęs galėjo užsitraukti arčiausiai sėdėjęs ir vietoje nenustygstantis Petro sūnus. Kokia poza jis sėdėjo prie stalo, tiksliai įvardinti liudytoja negalėjo. Pagalbos nekvietė Per ikiteisminį tyrimą teigusi, kad negalėjo išsikviesti pagalbos, nes neveikė mobiliojo ryšio telefonas, per teismą E.Miežetienė kalbėjo kitaip – esą sušlapęs telefonas buvo padėtas prie krosnies išdžiūti ir kitą dieną po nelaimės „atsigavo“. Tačiau ir tuomet E.Miežetienė neskambino nei medikams, nei savo sutuoktiniui. Kreiptis į kaimynus ji negalėjusi, nes artimiausi gyvena už 3 km. Tik priešpiet, kai jai paskambino pats P.Miežetis, moteris pasakė, kad vaikas apsiplikė, tačiau apie padėties rimtumą nutylėjo. „Bijojau reakcijos,- tvirtino E.Miežetienė. – Be to, maniau, kad vaiko būklė pakankamai stabili ir iki vakaro, kol grįžęs vyras galės nuvežti į ligoninę, susitvarkysiu pati. Dėjau šaltus kompresus, naudojau vaistus: ir dezinfekuojančius, ir pantenolį. Nesitikėjau, kad vaikui bus taip blogai – juk jis atrodė žvalus, valgė, norėjo žaisti, žiūrėti filmuką“. E.Miežetienė negalėjo paaiškinti, ir kodėl į namus grįžęs vyras pirmiausia visus namiškius nuvežė į Kretingą pas savo tėvus, o tik tada pats su nukentėjusiu vaiku važiavo į ligoninę. Išgyveno siaubingas kančias Paklausta, ar tokius nudegimus patyręs vaikas galėjęs būti žvalus, žaisti, Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyriaus vedėja Lina Survilaitė buvo kategoriška: „Jokiu būdu“. Jai pritarė ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus vedėjas Vidmantas Armonas: „Patiriamas pats didžiausias žmogaus sąmonei suvokiamas skausmas. Esant tokiam nudegimų plotui ir gyliui, naudojami tik patys stipriausi nuskausminamieji vaistai – narkotiniai analgetikai. Neįtikima, kad vaikas galėtų taip jaustis“. Pasak V.Armono, vaikas galėjęs patirti ir skausminį šoką – kuriam laikui prarasti sąmonę, sutrikti jos veikla. Eksperto teigimu, būna atvejų, kai panašius nudegimus patyrę žmonės miršta. Nežinia, ar dar ilgiau nesuteikus pagalbos, tokia lemtis nebūtų ištikusi ir P.Miežečio sūnų. Nustebino nudegimų vietos Reanimacijos skyriaus vedėja Lina Survilaitė, kuriai teko pertvarstyti berniuką, patvirtino, jog nudegimai buvo didelio ploto ir gilūs. Tačiau jai labiausiai įsiminė neįprasta nudegimų topografija. „Su kolega negalėjome suprasti, kokiu būdu berniukas galėjo šitaip apsiplikyti. Įprastai vaikai karštą vandenį užsipila sau ant krūtinės, pilvo, šlaunų. Gyvenantys kaime įkrenta į talpą su karštu vandeniu – tuomet labiausiai nukenčia sėdmenys, nugarinė dalis. Tačiau kaip vaikas galėjo apsiplikyti pažastį? Atveža vaikų, apsideginusių liepsna, nukentėjusių nuo sprogmens, gaisro. Bet tokio keisto nudegimo dar nėra buvę“,- kalbėjo Lina Survilaitė. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus vedėjas Vidmantas Armonas pateikė vienintelį galimą variantą – vaikas turėjo sėdėti kairiąją ranką iškėlęs aukštyn. Tuomet vanduo nuo žasto nutekėjo palei krūtinę, nugarą ir nuplikė pažastį. V. Armono nuomone, neįmanoma, kad šias kūno dalis būtų nusiplikęs pats vaikas. Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyriaus vedėja teigė, jog tai buvo ir antrasis atvejis per jos darbo praktiką, kai nudegęs vaikas į medikų rankas patenka praėjus daugiau kaip pusei paros po nelaimės. L.Survilaitė mano, jog šiuo atveju P.Miežečio sūnus į ligoninę atvežtas praėjus daugiau kaip 24 val. nuo apsiplikymo. Vaiko organizme jau buvo išsivystęs sepsis – jį medikė palygino su tokia infekcija, kuri atsiranda trūkus apendicitui po daugiau kaip pusės paros. Panašu, kad teismui nepavyks savo verdikto paskelbti dar šiemet – mat prireiks laiko B.Zaliapūgienės pateiktiems garso įrašams ištirti. B.Zaliapūgienė teigė, kad įrašyti darželio, kurį vaikas lankė, pedagogų bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų pokalbiai paneigs kai kuriuos byloje esančius, jos manymu, iškraipytus faktus.
|
|
