- Pirmiausiai kreipčiausi į pažįstamus – gal žino, kur ir kas ieško darbuotojų. Po to bandyčiau eiti į Darbo biržą. Bet, mano nuomone, gelbstint pažįstamiems darbą susirasti galima greičiau. Pati turiu darbą ir mano draugai, artimieji kol kas taip pat dar dirba, todėl dar neteko nei kitiems patarinėti, kur ieškoti darbo, nei pačiai prašyti patarimų.
Danutė Kerpienė:
- Kaip tik pati išgyvenu laikotarpį, kai teks ieškoti naujo darbo: po dviejų mėnesių būsiu atleista. Vieną mėnesį žadu pailsėti. O tada – net nežinau. Galbūt kreipsiuos į Darbo biržą. Kol kas esu rami – esu įsitikinusi, kad gyvenimas pats viską sudėlioja į savo vietas. Kai užsidaro vienos durys, atsiveria kitos, todėl tikiu, kad viskas bus gerai.
Edvinas Petkus:
- Greičiausiai važiuočiau į užsienį. Jaunimui Lietuvoje susirasti darbą – labai sunku. Vasarą norėjau dirbti, tačiau rasti laisvų darbo vietų buvo neįmanoma. Daug lengviau įsidarbinti yra Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijos šalyse. Darbo biržoje jauniems žmonėms vargiai gali padėti. Pats darbo niekaip nerandu, todėl vasarą ketinu važiuoti į užsienį.
Rimas Anusas:
- Klausčiau pažįstamų, draugų, giminaičių. Darbo biržos pasiūlo kažkiek darbo vietų, įdarbina žmones, bet pats taip pat turi stengtis. Aš asmeniškai bandyčiau ieškoti ir pats: jei žinočiau, kad kokia nors įmonė ieško darbuotojų, – kreipčiausi, siūlyčiau savo kandidatūrą.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
