|
|
|
Žemėtvarkininkų malūne – viltys atgauti žemę
Kretingiškė 81 metų Stasė Svetikaitė nežino, ar begalės įvykdyti amžinatilsį vyro Edvardo Kauno paskutinę valią: atgautą žemę padalinti vaikams. Per 18 metų moteris beldėsi į įvairių institucijų – žemėtvarkininkų, teismų, net Prezidentūros – duris, tačiau ji teisybės tebeieško iki šiol. S.Svetikaitė ranka parodė – jai turėtų priklausyti žemė Kretingsodyje nuo keliuko į Kvecius iki ties posūkiu besisukančio kelio iš Kretingsodžio į Rūdaičius. Iš viso – 26 ha 72 arai. Šiuo metu moteriai grąžinta 24 ha, kurie padalinti į du sklypus. „Ką ant tokio sklypo galėčiau pastatyti“,- rodydama į vieną siaurą žemės rėžį piktinosi S.Svetikaitė. Tarp jos atgautų sklypų – keliems savininkams išdalintos žemės. Jų S.Svetikaitei ir nepavyksta atgauti. Moteris teigė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra padavusi 1991 metais, o tik po to – 1992 metais – buvo priimtas pirmasis sprendimas paskirti asmeninio ūkio žemę kitiems asmenims toje pat vietoje – Kretingsodyje. Realiai žemė matuota ir paženklinta dar vėliau. Kompensaciją skyrė be sutikimo Kol kas S.Svetikaitė tebelaukia atsakymo iš Lietuvos aukščiausiojo administracinio teismo, į kurį, prašydama grąžinti paveldėtą žemę, kreipėsi dar šių metų vasarį. „Tegu duoda žemės kitoje vietoje. Esu tremtinė. Savo žemę valstybei ir dovanočiau, bet jos atiduoti žemgrobiams – negaliu“,- tvirtai užkirto S.Svetikaitė. Moteriai nesuvokiama, kaip be jos sutikimo už negrąžintus 2 ha 72 arus buvo paskirta kompensacija – 2 tūkst. 731 Lt. Tokį sprendimą priėmė Klaipėdos apskrities viršininkas.
S.Svetikaitė sakė pati imti kompensacijos nesutiktų, nes jos suma, lyginant su rinkos kaina, atrodo tiesiog juokingai.
Atvirkštiniai įstatymai
„Turiu savo nuosavybę, o negaliu naudotis. Nekilnojamas turtas tapo kilnojamu“,- liūdnai juokavo 75 metų kretingiškis Vladas Ansūnas, dėl tėvų žemės kovojantis beveik 20 metų.
V.Ansūnas sakė su dvejais metais vyresniu broliu Jonu vargais negalais atgavę po 3 ha žemės Kretingosodyje. Bet kol ten pat atgaus dar 29 ha – nesulaukia.
Neatgautų žemių sklypų broliai Ansūnai sakė turintys ir kitose rajono vietose, nepavyko atgauti sodybos J.Basanavičiaus gatvėje.
V.Ansūnas sakė, kad jam buvo siūlyta žemės kitose rajono vietose, raginta rinktis ir mišką. Tačiau visi variantai, pašnekovo teigimu, buvę kur kas prastesni.
„Pirmiausia turėjo atiduoti nuosavybę tremtiniams ir politiniams kaliniams. Bet išėjo atvirkščiai – matyt, įstatymai ne visiems vienodi. Ilgiau laukti negaliu, juk man ir mano atžaloms gyventi reikia šiandien“, - sakė V.Ansūnas, kuriam teko patirti ir tremtinio dalią.
Nors jo kovą dėl tėvų žemės liudija didelė šūsnis dokumentų, tačiau V.Ansūnas vis dar turi vilties, kad besikeičiant valdžioms pavyks rasti teisybę.
Ateityje – mažiau galimybių
Redakcija nuolat sulaukia žmonių nusiskundimų dėl tvarkos atgaunant iki 1940 m. nacionalizacijos tėvų, senelių turėtą žemę. Nors kai kurie gyventojai spėjo pasitikti ir išlydėti jau kelias valdininkų kadencijas, tačiau jie slenksčius tebemina dėl tų pačių, įsisenėjusių problemų.
- Kodėl stringa žemės grąžinimo procedūra? - „Pajūrio naujienos“ paklausė Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo Daliaus Vitkaus:
- Nepasakyčiau, kad procedūra stringa. Esame išsprendę 98 proc. prašymų atgauti žemes kaimiškose teritorijose ir 75 proc. – miesto. Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti, kiek beliko žmonių, kurie dar neatgavo žemės natūra kaimo vietovėse. Palyginus su kitais šalies rajonais, šie rodikliai – gana geri. Kada bus grąžintos žemės mieste, priklauso nuo Savivaldybės sprendimų, o projektus kaimo teritorijose nuo pradžios iki galo kontroliuoja Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
- Kam teikiama pirmenybė grąžinant žemes?
- Tarp norinčių atgauti žemę miesto teritorijoje pirmenybė teikiama tremtiniams ir politiniams kaliniams, o pagrindinis kriterijus – prašymo padavimo data.
Norinčiųjų žemę atgauti kaimo vietovėse pagal tam tikrus kriterijus sudaroma 10 eilių. Pavyzdžiui, pirmoje eilėje – norintieji ir galintieji atgauti žemę natūra, trečioje – tremtiniai ir politiniai kaliniai, o dešimtoje – tie, kurie galėjo atgauti žemę turėtoje vietoje, tačiau žemę pageidavo perkelti kitur.
- Ar atsižvelgiama, kad grąžinamas sklypas būtų tinkamai suformuotas ir patogus naudoti?
- Projektuojant numatoma, kad sklypą būtų galima racionaliai panaudoti. Tačiau tai ne visada pavyksta, nes ribas koreguoja aplink esantys privatūs sklypai. Be to, kaimo vietovėse skiriama tik žemės ūkio paskirties žemė, skirta ūkininkauti. Ar ji tiktų namui statyti – nesvarstome.
- Kodėl ne visi gyventojai atgauna jų tėvų, senelių turėtus sklypus?
- Yra keletas priežasčių. Viena jų – žemių negalima grąžinti turėtose vietose, nes ji jau priklauso kitiems savininkams. Taip nutiko, nes 1992-1994 metais kolūkiuose dirbusiems žmonėms buvo skiriami vadinamieji asmeniniai ūkiai. Nežinia, kodėl juos skirstant ne visada atsižvelgta į prašymus nuosavybės teisėms atkurti, kurie teikti nuo 1991 metų.
O dar prieš tai – nuo 1989-1990 metų – buvo dalijamos žemės ūkininkams, kurie su prašymu duoti žemės ūkininkauti kreipėsi į Savivaldybę.
- Ką daryti tiems žmonėms, kurių tėvų žemėje dabar šeimininkauja kiti žmonės?
- Rinktis kitą nuosavybių teisių atkūrimo būdą arba kreiptis į teismą. Kartais juos paveldėtojai prieš asmeninio ūkio naudotojus laimi.
- Kokia tvarka, renkantis žemę kitoje vietoje?
- Jei nėra galimybės žemės atgauti natūra turėtoje vietoje, pasiūlomas lygiavertis sklypas kitoje, ten, kur yra laisvos valstybinės žemės. Šiuo metu daugiausiai jos liko palei Skuodo ir Plungės rajonus, arba šiaurinė ir rytinė Kretingos rajono dalys. Kuo arčiau jūros, tuo laisvos valstybinės žemės – mažiau. Be to, įstatymai leidžia žemes atsikelti iš vieno Lietuvos rajono į kitą.
- Kaip suskaičiuojamas kompensacijos už žemę dydis?>
- Kompensacijos sumą lemia daug kriterijų. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemei vienas svarbiausiųjų – žemės našumas, o miško – medynų vertė. Įvertinama žemės vertė, o ne rinkos kaina. Vidutinė kompensacijos suma Kretingos rajone – 1 tūkst. 300 Lt už ha.
- O kodėl neatsižvelgiama į žemės rinkos kainą? Ar nebūtų teisingiau?
- To nenumato įstatymai. Mano nuomone, jei mainais siūlomi sklypai atitiktų rinkos kainą, tai dėl žemių neliktų jokių ginčų. Kita vertus, ar Lietuvoje visiems beužtektų žemės, jei už mažą brangų plotą būtų galima pasiimti didžiulį sklypą. Dabar mažai kas pasirenka piniginę kompensaciją. Tačiau ir pasirinkus ją, pinigai bus pradedami mokėti tik 2011 metais.
- Ar esama išeities tiems, kurie vis dar laukia žemės grąžinimo?
- Pastebime, kad kartais žmonės yra pernelyg principingi ir žemę nori atgauti tik turėtoje vietoje. O pasiūlius sklypą už pusės kilometro nuo jo – neima. Kuo toliau, tuo galimybių tokiems žmonėms liks vis mažiau. Be to, jei žmogus pats ilgai nepasirenka, nuspręsti už jį gali apskrities viršininkas.
Nors nuo kitų metų liepos neliks apskričių, tačiau dar žemės neatgavę gyventojai neturėtų baimintis – žemėtvarkos funkcijas perims Savivaldybė bei dar viena paskirtoji institucija.
Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Mamerto Pauliko komentaras:
- Iki šių metų sausio 1 dienos vidutiniškai per metus sulaukdavome po 3 klientus, kurie buvo nepatenkinti perkeliamos žemės vieta. O sugrąžinti žemę jų tėvų, senelių turėtoje žemėje nebuvo galima, nes ji buvo paskirta kitiems žmonėms. Dabar tokius klausimus nagrinėja apygardos, o ne apylinkės prokuratūra.
Aiškinantis, ar žemėtvarkininkai tinkamai atliko savo pareigas, pirmiausia kreipiamasi į apskrities viršininko administraciją. Gavus jos atsakymą ir sprendžiama, ką daryti toliau.
Nors dažniausiai paaiškėja, kad žemėtvarkininkų veiksmai buvo teisėti, bet pasitaiko ir jų aplaidumo. Pavyzdžiui, kartą vienam žmogui buvo neteisingai nustatyta eilė.
Dar vienas atvejis – teko kreiptis į generalinį prokurorą, kad būtų panaikintas teismo sprendimas dėl žmogui paskirtos 3 ha žemės. Paaiškėjo, kad asmens dokumentuose, kuriais remtasi atstatant nuosavybę, tiksli žemės vieta nebuvo nurodyta.
***
* Šiuo metu eilėje apie 400 žmonių laukia, kol kaimo teritorijose atgaus sklypus, lygiaverčius jų nuosavybei. Mieste gauti sklypus natūra pageidauja 46 gyventojai, esantys pirmoje eilėje.
* Kretingos rajone liko 3 tūkst. 700 ha laisvos valstybinės žemės, iš jų 700 ha – saugotinose teritorijose. Bendras žemės plotas, kurio atgauti natūra pageidauja gyventojai, – 3,5 tūkst. ha.
|
|
