|
|
|
Prieš keliaujant Anapilin – tvarkyti žemiškų reikalų
Nors mąstyti apie savo mirtį nejauku, tačiau iš anksto pasirūpinti užgyventu turtu – verta. Notarė Vilija Kralikienė teigė, kad vis daugiau žmonių parašo testamentus – taip jie ne tik įtvirtina savo valią, bet ir už akių užbėga galimiems giminaičių kivirčams, dalinantis paveldimą turtą. - Ar visiems patariama surašyti testamentą? - Tiems, kurie sutinka, kad jų turtas būtų paveldėtas taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nereikia rašyti testamento. Jis reikalingas tada, jei žmogus pageidauja pakeisti sąlygas, pavyzdžiui, numatyti kitus įpėdinius, kiekvienam jų paskirti konkretų turtą. Testamentu galima numatyti ir pageidaujamas sąlygas, tarkime, turtą įpėdinis galės paveldėti tik tada, kai baigs tam tikras studijas. Testamentą parašęs žmogus – testatorius - turi teisę įpėdinį įpareigoti įvykdyti kokią nors prievolę. Pavyzdžiui, būstą paveldėjęs žmogus privalo jame leisti gyventi bei naudotis ir nurodytam giminaičiui. Testamentu turto galima palikti ir valstybei ar labdarai. - Kokia turi būti turto vertė, kad jį būtų galima palikti testamentu? - Vertė nėra įstatymų apibrėžta, nes daiktas gali būti brangus ne materialiniu, bet asmeniniu požiūriu. Todėl testamente galima išskirti: būstą palikti vienam įpėdiniui, o jame esančią meno dirbinių ar monetų kolekciją – kitam. Testamentu galima palikti ir kilnojamąjį, ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. - Ar testamentus rašo tik turtingi žmonės? - Ne, tačiau nors kiek turto reikia turėti. Testamentą gali rašyti visi pilnamečiai bei veiksnūs žmonės. Notaras gali pasitikrinti duomenų bazėje, ar asmuo nėra teismo pripažintas kaip neveiksnus. Tačiau net ir be teismo pripažinimo, jei kyla abejonių dėl to, ar žmogus suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, notaras gali atsisakyti įteisinti testamentą. - Ar sudėtinga parašyti testamentą? - Labai paprasta. Tereikia turėti asmens dokumentą, duomenis apie savo turtą bei įpėdinius. Tuomet notaras išsiaiškina, kokį turtą ir kam norima palikti. Parengtą testamentą žmogus pasirašo. Viena testamento kopija atiduodama testatoriui, o kita – lieka pas notarą. Galima parašyti ir bendrąjį sutuoktinių testamentą – pagal jį visas turtas lieka tam sutuoktiniui, kuris gyvena ilgiau. O vaikai, kiti įpėdiniai į šį turtą gali pretenduoti tik mirus ir antrajam sutuoktiniui, jei tik testamente nėra nurodyta kitaip. - Ar gali žmogus pats pasirašyti testamentą? - Gali, tačiau tai padaryti neturint teisinių žinių gali būti gana sudėtinga, tokius testamentus lengviau užginčyti. Be to, testamentas turi būti surašytas paties testatoriaus ranka, atitikti įstatymo formą, jame privalo būti data, vieta, parašas. Ir šiuo atveju testamentą būtina perduoti saugoti notarui. Kitaip – įpėdiniai per vienerius metus turi kreiptis į teismą, kad šis testamentą pripažintų galiojančiu. - Ar galima persigalvoti ir testamentą pakeisti? - Testamentą bet kada galima panaikinti ar pakeisti. Galioti lieka vėlesnis testamentas arba ta jo dalis, kuri buvo pakeista. Žmonės nelinkę testamento dažnai kaitalioti – jie savo sprendimą gerai apsvarsto, pasitaria su kitais. Net ir parašęs testamentą žmogus gali laisvai disponuoti savo turtu, o įpėdiniai į jį neturi teisių. - Ar galima nuginčyti testamentą? - Testamentas yra vienašalis sandoris, jam įtakos kiti žmonės neturi. Jie gali tik įkalbėti testatorių palikti kokį nors turtą, pavyzdžiui, mainais už slaugymą senatvėje. - Kaip sužinoma, kad žmogus buvo parašęs testamentą? - Po testatoriaus mirties įpėdiniams apie tai praneša notaras. Testamento turinys yra konfidencialus, bet dažniausiai žmonės šiuos dalykus jau būna aptarę su šeima, įpėdiniai iš anksto žino, kas ką paveldi. Įpėdinis palikimą turi priimti per 3 mėn. nuo mirties, tada jam išduodamas nuosavybės dokumentas – paveldėjimo teisės liudijimas. - Kas kontroliuoja, kad testamento būtų laikomasi? - Patys įpėdiniai ir notaras. Testamentu galima paskirti testamento vykdytoją – dažniausiai jis reikalingas tvarkyti įmonės reikalus, kol įpėdiniai priima palikimą. Jei nėra testamento Santuokoje užgyventas turtas yra bendra abiejų sutuoktinių nuosavybė, todėl mirus vienam sutuoktiniui, įpėdiniams dalinama tik pusė turto. Jo vieną ketvirtadalį paveldi sutuoktinis, likusius tris ketvirtadalius – velionio vaikai: ir santuokiniai, ir nesantuokiniai.
|
|
