„Atžalynas“ - visam gyvenimui

Iš viso tryliktąjį, o Kretingos scenoje – antrąjį kartą suvaidintas spektaklis „Haroldas ir Modė“ galėjo būti ir paskutinis: pagrindiniai kūrinio aktoriai jau užaugo ir tapę studentais išsibarstė po skirtingus Lietuvos universitetus. Tačiau svetingai kretingiškių sutikti atžalyniečiai žadėjo: „Haroldą ir Modę“ matote tikrai ne paskutinį kartą – mes dar grįšime“.

Spektaklio „Haroldas ir Modė“ aktoriai Kretingos kultūros scenoje susirinko dar kartą – nors pagrindinių vaidmenų atlikėjai jau tapo studentais ir išvažiavo iš Kretingos.

Haroldą vaidinantis Jonas Ellikas, Modę įkūnijanti Giedrė Malūkaitė, Madam Čeizen, gydytojo Matijušo ir tėvo Finegano vaidmenis atliekantys Eglė Balčiūtė, Andrius Gecevičius bei Evaldas Valantiejus juokavo net per spaudą nebijantys pasižadėti, kad „Haroldas ir Modė“ sceną išvys dar ne kartą. Nes jiems „Atžalyno“ teatras – ir šeima, ir namai, ir gyvenimo būdas.

„Mes užaugome „Atžalyne“. Vieni kitiems tapome ne tik draugais, bet ir šeima. Todėl čia sugrįžti yra vienas malonumas. Žinoma, naujas spektaklis būtų utopija – negalėtume taip dažnai grįžti repetuoti, sunku būtų suderinti laiką. Kartais sakome, kad spektaklis miršta parodytas 25 kartus. Taip nutiko su „Kačiuk, pirmyn“ – su juo atsisveikinome Prancūzijoje, kalnuose. Tačiau dėl „Haroldo ir Modės“ net neabejojame – dar ne laikas atsisveikinti su šiuo spektakliu“, - sakė atžalyniečiai.

Jaunieji aktoriai pasakojo, kad Kolin Higins ir Žano Klodo Kartjė pjesė „Haroldas ir Modė“ tapo jiems iššūkiu ir nelengva užduotimi: reikėjo įsisavinti sunkią medžiagą, įsijausti į sudėtingus charakterius, o daugeliui tai buvo dar ir premjera.

„Sunkiausia buvo išmokti šokti – vis nepavykdavo darniai žingsnių suderinti“, - smagias repeticijų akimirkas prisiminė E.Valantiejus.

„Manau, ne vienam sunkiausia buvo iš savęs išmesti savikritiką. Nieko nepasieksi ir nieko nepadarysi, jei nenustosi savęs peikęs. Todėl pirmiausia reikia susitarti su savimi“, - teigė J.Ellikas.

Tačiau, kaip sako patys atžalyniečiai, visi sunkumai išėjo į naudą ir nenuėjo perniek: su spektakliu jie viešėjo Plungėje, Joniškyje, Mažeikiuose, Palangoje, Telšiuose ir Latvijoje. Šioje šalyje kretingiškiai dalyvavo tarptautiniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje, o konkurse „Šimtakojis“ tapo laureatais.

„Vis dėlto šilčiausia publika yra Kretingoje. Spėjome pakviesti tik į „Haroldo ir Modės“ premjerą ir prasidėjo salės remontas. Todėl važinėjome jį rodyti kitur. Antrą kartą parodę spektaklį Kretingoje išbandėme naują sceną ir atidarėme naują „Atžalyno“ sezoną“, - pasakojo atžalyniečiai.

„Atžalyno“ studentai puikiai atsimena pirmuosius savo sezonus – kai dar buvo vaikai.

„Mane į teatrą atvedė krikšto mama. Kiti atėjo su draugais, po to mes atsivedėme savo draugus. Taip ir būrėmės“, - kalbėjo J.Ellikas.

Pasak jo, visos šios gražios bendrystės nebūtų buvę, jei ne teatro vadovai – Algimantas Verbutas ir Auksė Antulienė.

„O aš į teatrą užsimaniau, kai pamačiau, kaip šauniai atžalyniečiai vaidina spektaklį „Baidyklė“. Visi, kurie čia atėjome, greitai supratome, kad „Atžalynas“ nėra vien būrelis. Buvimas scenoje papuošia gyvenimą“, - įsitikinęs A.Gecevičius.

Atžalyniečiai nesustodami gali vardinti tai, ką jiems davė „Atžalynas“, - repeticijos, scena, buvimas kartu. Kultūringumas, drąsa, laisvumas, iškalbingumas, bendravimo malonumas, meilė – sakosi net negalintys išsakyti visko, ką dovanų gavo atėję į teatrą.

„Atžalynas“ mums buvo ne vien tik mokyklinis etapas, laikinas užsiėmimas. Visi mes svajojame vienokiu ar kitokiu būdu būti teatre, su teatru – juk ir gyvenimas yra teatras. Teatras yra gerai, nes tai gyva, tai pulsuoja ir kviečia sugrįžti“, - kalbėjo atžalyniečiai.

• Rašyti komentarą (0)