|
|
|
Valdininkų gretas pradėjo retinti nuo vairuotojų
Vakar Kretingos rajono savivaldybės taryba ėmėsi mažinti rajono Savivaldybės administracijos darbuotojų skaičių: panaikino 1,25 etato vairuotojo pareigybės ūkio tarnyboje, 1 - Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, po 0,5 - kasininko-raštvedžio etato Darbėnų, Imbarės, Kartenos seniūnijose. Tarybai nusprendus, Darbėnų seniūnijoje dar neliko 0,5 etato sargo pareigybės, Kūlupėnų - 1,5 etato aplinkos priežiūros darbininko, Žalgirio - 0,76 kapinių prižiūrėtojo, Salantų miesto - 1 aplinkos darbininko ir 1 prekybos vietų prižiūrėtojo. Taryba panaikino 9 Grūšlaukės priešgaisrinės komandos etatus ir Grūšlaukėje šios tarnybos nebebus. Sprendimo projekte buvo numatyta panaikinti seniūnijose ir sporto organizatorius, kuriems vienur skirta 0,17, kitur - 0,34 etato, tačiau tam pasipriešino tarybos narys Juozas Pelionis. Jo protestui pritarė ir kiti tarybos nariai. Sumažinus etatų tiek, kiek buvo užsimota, sprendimo projekte Savivaldybė kiekvieną mėnesį būtų sutaupiusi apie 34 tūkst. Lt, o per metus - apie 409 tūkst. Lt. Išsaugojus sporto organizatorių etatus seniūnijose, sutaupyta bus mažiau. “Pradėjom nuo mažiausiųjų. Manau, kad yra kitų būdų taupyti. Reikia parengti visą išlaidų mažinimo paketą rajonui. Sporto organizatorių etatų mažinimas nebuvo svarstytas nei Sporto skyriuje, nei komitete”,- aiškino J.Pelionis. Tarybos nariui S.Baltuoniui pasiteiravus, kas pasiūlė mažinti sporto organizatorių etatus - seniūnai ar Savivaldybės administracija, Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis patvirtino, jog kokių etatų atsisakyti dėl lėšų taupymo nusprendė patys seniūnai. “Seniūnai iš vienų atima darbą, o kitiems moka priedus”,- piktinosi tarybos narys Virginijus Brazauskas. Jis pažymėjo nežinąs, ar tie priedai tiems darbuotojams priklauso, kadangi jam nepavyko gauti tą patvirtinančių dokumentų. Tarybos narys Povilas Turauskis teigė, jog mokami priedai sudaro ir 30 proc. atlyginimo. “Prašysiu Savivaldybės kontrolierių patikrinti tų priedų mokėjimą. Žinau, kad kai kuriose seniūnijose darbą, skirtą dviem, dirba vienas žmogus. Tokiu atveju jam tas priedas priklausytų”,- sakė jis. P.Turauskio nuomone, seniūnijose reikėtų mažinti komunalinio ūkio darbuotojus, juos priskirti Savivaldybės įmonei “Kretingos komunalininkas”. “Ši įmonė turi ir reikalingą techniką, dabar gi po 15 tokių darbuotojų seniūnijose lyjant lietui glaustosi katilinėse ir gauna algą, arba šluoja lapus, o vėjas iš paskos juos išnešioja”,- teigė tarybos narys. Jo kolega Darius Petreikis buvo įsitikinęs, kad Savivaldybės administracijos darbuotojų mažinimą reikėjo pradėti nuo Ekonomikos ir biudžeto bei buhalterijos skyrių, o ne nuo vairuotojų bei kitų, mažiausiai uždirbančių. “Jeigu yra sunkmetis, jis turi būti visiems”,- tvirtino jis. Direktorius V.Černeckis patikino, jog dėl vairuotojo pareigybės etatų mažinimo nuskriaustų nebus: vieni yra pensinio amžiaus, kiti patys pasitraukia. Socialdemokratai P.Turauskis, S.Baltuonis, kiti tarybos nariai reikalavo Savivaldybės administracijos struktūrą, mažinant darbuotojų skaičių, peržiūrėti iš esmės, taip pat sustabdyti pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pervedimą į valstybės tarnautojus, išsiaiškinti, ar pagrįstai darbuotojams mokami priedai, nesteigti naujų etatų. Meras Juozas Mažeika užtikrino, jog Savivaldybės administracijos struktūra bus peržiūrėta ir pakeista iki patvirtinant 2010 metų rajono Savivaldybės biudžetą. Tarybos nariai Grūšlaukės priešgaisrinės komandos 9 darbuotojų etatus panaikino be didesnių diskusijų. Toks sprendimas buvo neišvengiamas. Panaikinus priešgaisrinę gelbėjimo komandą Grūšlaukėje, bus išsaugota Salantų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kurios išlaikymui Savivaldybei trūksta apie 160 tūkst. Lt. Grūšlaukės priešgaisrinės gelbėjimo komandos likvidavimui pritarė ir į tarybos posėdį atvykęs Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas, pulkininkas Algimantas Kloviškis. Trumpiau dirbs, mažiau mokės Nuo 2010 metų sausio 1 d. bus sumažintas auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etatų skaičius. Darbuotojų skaičius nesumažės, tačiau sutrumpės grupių darbo laikas. Dvylika ikimokyklinio ugdymo grupių darbo laikas bus sumažintas nuo 10,5 val. iki 9 val. per dieną. Darželiuose veiks ilgiau dirbančios budinčios grupės. Viena jų - iki 12,5 val. Vaikai, kurių tėvai nespės pasiimti po 9 val., tėvams sutikus bus nuvedami į šias grupes. Sutrumpinus darželių grupių veiklos laiką, 7 rajono ikimokyklinio švietimo įstaigos per metus sutaupys daugiau negu 90 tūkst. Lt. Daugiau žmonių gaus pinigų malkoms Rajono Savivaldybės taryba sumažino nuo 120 Lt iki 84 Lt 1 kubinio metro kietojo kuro (malkų) vidutinę kainą, taikomą piniginei socialinei paramai suskaičiuoti. Ši parama būstui šildyti bei karštam vandeniui ruošti priklauso nepasiturinčioms šeimoms ir asmenims, kurie gyvena vieni. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danutės Blagnienės teigimu, sumažinus kuro kainą padaugės kompensaciją gaunančių žmonių. Nesutaria dėl lengvatų Vakar posėdyje dalyvavusių rajono Savivaldybės tarybos narių dauguma (12) neleido 50 proc. sumažinti nekilnojamojo turto mokestį individualiai įmonei “Klevų paunksmėje” 886 Lt už kavinės patalpas “Klevų paunksmėje”, esančias Putinų g. 3/Šventosios g. 55, Kretingoje, ir Kretingos rajono žemės ūkio bendrovei “Agroservisas” 1845 Lt už gamybinės paskirties ir sandėliavimo patalpas, esančias Vydmantų kaime. “Agroservisas” turi užsakymų. Ir sunkmečiu, kai nevykdomas Savivaldybės biudžetas, į kurį turto mokestis pakliūna tiesiogiai, atleidimas nuo šio mokesčio tik blogina Savivaldybės finansinę padėtį”,- tvirtino tarybos narys Konstantinas Skierus. Jo kolegos Stepono Baltuonio teigimu, atleidus nuo mokesčio vienus, kai kiti yra priversti jį mokėti, verslui sudaromos nelygios sąlygos. “Sumažinkim turto mokestį visoms kavinėms ar kurios nors kitos veiklos įmonėms, bet vienodai, kad nebūtų čia to lobizmo”,- sakė jis. Siūlė katilines kūrenti grūdais Tarybai svarstant bendrovės Kretingos šilumos tinklų 2010-2012 metų investicijų planą Povilas Turauskis pasiūlė pasenusius katilus katilinėse keisti į kūrenamus grūdais, o ne pjuvenomis, medienos atliekų granulėmis. “Tona saulėgrąžų lukštų, kuriuos vežate iš Ukrainos, kainuoja per 700 Lt, kai toną grūdų galima nupirkti už 300 Lt, o štai kvietrugių - už 250 Lt, avižų - 150 Lt. Ir grūdų kaitra 1,5 karto didesnė. Grūdus lengva laikyti, sandėliuoti. Mes, ūkininkai, įsipareigojame grūdus užauginti ir parduoti Kretingos šilumos tinklams”,- aiškino P.Turauskis. Suabejojusiems, ar ūkininkai patiektų kūrenimui reikalingą grūdų kiekį, P.Turauskis priminė, jog rajone be dirbamų žemių dar yra per 10 tūkst. ha dirvonuojančių. Pasiūlymas kūrenti grūdais šokiravo ne tik kai kuriuos tarybos narius, bet ir posėdyje dalyvavusį Kretingos šilumos tinklų valdybos narį, Kūlupėnų seniūnijos seniūną Algirdą Macių. “Esame katalikai ir maisto nekūrensime”,- pareiškė jis. Steponas Baltuonis jam pritarė: “Taip galime nusifantazuoti ir kūrenti duonos kepalais. Yra įvairiausių atliekų, kurias reikia deginti”. P.Turauskiui pastebėjus, jog Lietuvoje yra grūdais kūrenamų katilinių, ir kad taip kai kurios Savivaldybės remia savo ūkininkus, Kretingos šilumos tinklų direktorius Jonas Barzdys patvirtino, jog grūdais kūrenamus katilus gamina “Kalvio” įmonė, esanti Šiauliuose. J.Barzdys suabejojo, ar pastačius katilą, tona grūdų, kuri šiandieną kainuoja 200-300 Lt, po metų - kitų nepabrangs iki 600 ar 700 Lt. P.Turauskį palaikė mero pavaduotoja Jolita Vaickienė, teigdama, jog rapsai irgi naudojami kurui gaminti, ir kūrenti grūdais ar ne, turėtų lemti ne emocijos, o ekonominiai svertai. Tarybos nariai patvirtino Kretingos šilumos tinklų 2010-2012 metų investicijų planą, neatsižvelgę į P.Turauskio pasiūlymą. 2010 metais planuojamos investicijos sudaro 3 mln. 850 tūkst. Lt, 2011 m. - 3 mln. 699,4 tūkst. Lt, 2012 m. - 2 mln. 758 tūkst. Lt.
|
|
