- Reikia mokėti gyventi, ir gyvenimas nebus ašarų pakalnė. Sunku tiems, kurie nenori dirbti, bet nori pasiekti galybes turtų. Daug kas priklauso ir nuo požiūrio: nieko neužgyvenau, bet viso to ašarų pakalne nevadinu. Turiu du gerus vaikus ir tame randu gerovę.
Mindaugas Baužys:
- Savo gyvenimo ašarų pakalne nepavadinčiau, nes turiu šeimą, vaikus, namus, darbą. Gal kai žmogui ko nors trūksta, tada ir sako – „ašarų pakalnė“. Aš savo gyvenimą taip pavadinčiau tada, jei susirgtų mano žmona ar vaikai – jų sveikata man labai svarbi.
Petronėlė Genovaitė Požienė:
- Todėl, kad gyvenimas yra pilnas skausmų, ligų, netekčių. Kaip nelyginsi gyvenimo su ašarų pakalne, jei pensijos mažos, ligos užpuolusios, o norint nusipirkti vaistų, reikia skolintis. Gyvenimas retai padovanoja lengvų akimirkų.
Petras Tirevičius:
- Jei žmogus dirbi ir dirbi, o vis neturi to, ko sieki, – tada ir norisi gyvenimą lyginti su ašarų pakalne. Aš savo gyvenimo ašarų pakalne nepavadinčiau – gyvenu vidutiniškai ir stengiuosi į gyvenimą žiūrėti optimistiškai.
