|
|
|
Kretingiškių vištidėse vėl siautėja audinės
Šį rudenį į Briedžio gatvės gyventojų vištides vėl įsisuko audinės, kurios pjauna naminius paukščius. Gyventojai įsitikinę, kad į jų tvartus atklysta audinės, prasigraužusios narvus ir pabėgusios iš gretimais esančio Žvėrininkystės ūkio.
Nevykdo pažado Briedžio gatvės 2-o namo gyventoja Zita Drakšienė redakcijai guodėsi, kad audinė papjovė 7 vištas, o likusius - vieną vištą ir gaidį - stipriai sužalojo. Plėšrų gyvūną pamatė jos vyras ir užmušė. „Nudobtą audinę kartu su negyvomis dedeklėmis dvi paras laikėme maiše, o po to užkasiau. Tikėjau, kad per tą laiką pasirodys atstovas iš Žvėrininkystės ūkio: norėjau, kad įsitikintų, jog plėšrūnas – tikrai iš jų ūkio“, - kalbėjo moteris. Ji tikino susisiekusi su Žvėrininkystės ūkio gamybos vadovu Rimu Galdiku: šis pažadėjęs atvykti ir atlyginti žalą už vištas. Tačiau jau visą mėnesį ji laukianti ir nesulaukianti ištesint pažadą. „Žinau, kad plėšrūnas – ne šeškas ir ne kiaunė. Gerai pažįstu jo braižą – kaklai perkąsti, likę ertmės, per kurias žvėris išsiurbia paukščio kraują“, - tikino Z.Drakšienė, 35 metus dirbusi „lapyne“. Anot moters, ūkyje narvai – seni, pro juos dažnokai prasigraužia audinės: „Prieš dvejus metus išpjovė 5 mano vištas, kaimynų Vytauto ir Mildos Paulauskų - 14 vištų ir du gaidžius. Prieš tris mėnesius išpjovė 10 kaimynės Irenos Kniūkštienės vištų“. Z.Drakšienę į redakciją atlydėjusi jos kaimynė Zita Norvilienė pasiguodė, jog prieš porą dešimtmečių išpjovė visą jos namų vištų ūkį – 30 paukščių. Tačiau tada nebuvę kam pasiskųsti. Anot jos, išbėgiojusios audinės dauginasi, sulaukėja ir pridaro žmonėms žalos. Gyventojai iš pradžių su jomis kovojo patys, dabar gi neapsikentę kreipiasi į ūkio vadovus, kad atlygintų padarytą žalą. Žalą atlygina iš savo kišenės „Ne iš gero gyvenimo laikai paukštį, rūpiniesi juo, lesini. Naudos – ne kažkiek, bet vis – savi kiaušiniai ir mėsa. Visą vasarą šėriau savo dedekles. Išlaikyti jas per mėnesį man kainavo apie 70-80 Lt: vištos sulesdavo 4-5 maišus lesalo, kainuojančio po 15 Lt“, - pasakojo Z.Drakšienė. Moteris tikino nežinanti, kokio dydžio turėtų būti kompensacija. Praėjusį sykį R.Galdikas už 5 papjautas vištas davęs 100 Lt – po 20 Lt už kiekvieną. Šįsyk ji sakė norėtų, kad būtų kompensuota ne vien už paukščius, bet ir jiems sunaudotą pašarą. R.Galdikas „Pajūrio naujienoms“ teigė žinąs Z.Drakšienei nutikusį atvejį ir ketina su ja atsiskaityti. „Stengiamės atsiskaityti su visais nukentėjusiais asmenimis, tačiau ne visada suspėji tą pačią dieną“, - teisinosi gamybos vadovas. Jis sakė, jog už vieną vištą sumokės po 20 Lt, - apytikriai tokia yra paukščio rinkos kaina. R.Galdikas tikino, jog už pabėgusių ūkio audinių išpjautas vištas su gyventojais jis atsiskaito iš savo kišenės, nes įmonėje nėra tam skirto fondo: „Dirbu toje įmonėje, esu atsakingas už gamybą. Neisiu gi su žmonėmis bylinėtis po teismus“. „Mes patys nusprendžiame: ar mūsų gyvūnas pridarė nuostolių, ar – ne. Ir iš kieno kišenės juos sumokėti – taip pat mūsų reikalas“, - nervingai komentavo Žvėrininkystės ūkio vadovas Algis Grabys, redakcijai papriekaištavęs dėl to, kad prieš dvejus metus jau buvęs reportažas apie audines, įsisukusias taip pat į Briedžio gatvės gyventojų vištides. Nėra audinių ženklinimo Kretingos rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji gydytoja-inspektorė Dalia Baužienė teigė, jog nustatyti, ar audinė tikrai pabėgo iš ūkio, o ne priklydo iš laukų – sudėtinga, nes šie gyvūnai nėra ženklinami. Todėl teisiškai įrodyti ir pareikalauti atlyginti žalą kol kas taip pat nėra būdų. „Žvėrininkystės ūkiai tik deklaruoja, kad laiko audinių bandą, kuriai suteikiamas identifikacijos numeris. Bandą gali sudaryti ir kelios audinės, ir keli jų tūkstančiai. Konkretus Žvėrininkystės ūkio audinių bandos skaičius nėra užfiksuotas“, - teigė D.Baužienė. Jų tarnyba ūkį patikrina dukart per metus: pavasarį ir rudenį. Šašaičiuose įkurtas žvėrininkystės ūkis, anot gydytojos, yra modernus ir šiuolaikiškas, o „lapynas“ likęs iš sovietmečio. Gyvūnai iš narvų gali pabėgti juos šeriant, vakcinuojant ar užmušant. Tačiau bėglių neturėtų pasitaikyti dažnai, nes ūkyje yra apmokyti šunys, kurie jas sugaudo. Redakcijos žiniomis, Kretingos žvėrininkystės ūkio narvuose yra laikoma keliasdešimt tūkstančių audinių, - pavasarį jų buvo užveista 62 tūkstančiai.
|
|
