Nelaimė supriešino nuplikyto berniuko artimuosius

„Noriu kuo greičiau susigrąžinti vaiką ir toliau ramiai gyventi“,- sakė Petras Miežetis, kuris dabar kaltinamas savo mažamečio sūnaus sužalojimu.

Pusketvirtų metų berniukas savo seneliams – Birutei ir Alfonsui Zaliapūgoms – guodžiasi ne tik dėl tebeskaudančių randų, kurie liko po apiplikymo verdančiu vandeniu. Daug sunkiau gyja dvasios žaizdos – įtariama, kad mažametis reanimacijoje atsidūrė dėl savo tėvo – 30 metų Petro Miežečio – kaltės.

Klaipėdos apygardos teismas jau atvertė itin žiauraus mažamečio sužalojimo bylą. Jam teks atsakyti, ar vaikas verdančiu vandeniu apsipylė pats, ar buvo nuplikytas savo tėvo.

Prieš dvejus metus mirus motinai, B. ir A. Zaliapūgų dukteriai, vaikas liko gyventi su savo tėvu P.Miežečiu. Šiuo metu berniuko globa suteikta B. Zaliapūgienei.

Todėl nuo bylos baigties priklausys ir tai, su kuo – seneliais ar savo tėvu – toliau gyvens berniukas.

Vaikas atsidūrė reanimacijoje

„Kartais anūko pamąstymai visai nevaikiški: kaip reikės gyventi, kai mamos nebėra, o tėvas nuskriaudė. Sunku apie tai net šnekėti“,- pokalbio pradžioje prisipažino B. Zaliapūgienė.

Anot jos vyro A.Zaliapūgos, vaikas dar ligoninėje P.Miežečiui pasakęs savo verdiktą: „Tėti, aš pas tave negyvensiu“. Vaiko prašymus jo nepalikti ir neatiduoti tėvui seneliai sakė girdį nuolat.

B. ir A.Zaliapūgos vaiką ėmėsi globoti po pernai rugpjūčio 23-ąją ištikusios nelaimės – nudegęs 12 proc. kūno, berniukas atsidūrė reanimacijoje, kur išbuvo 8 paras. Visą tą laiką vaiką slaugė seneliai. „O ką tu čia veiki“,- išsprūdo A.Zaliapūgai, kai sužinojo, kad anūkas negalės apsilankyti savaitgalį, nes yra gydomas. Susitikti Kretingos centre, kad perduotų savo dukters mirties liudijimą, A.Zaliapūgos telefonu buvo paprašęs P.Miežetis.

B. ir A.Zaliapūgos pasakojo, kad nieko nelaukę išsirengė paskui vaiką į Kauną, o į savo mašiną įsisodino ir P.Miežetį.

Į kelionės pabaigą sutuoktinius pribloškė P.Miežečio prisipažinimas – vaikas traumą patyrė ne ką tik, o išvakarėse. Betiriant bylą paaiškėjo, kad apiplikytas berniukas skausmus kentėjo bene dvi paras.

Teks dar gydyti

B. ir A.Zaliapūgoms neįtikima P.Miežečio nuo pat pradžių teigta versija – esą vaikas verdančiu vandeniu apsiplikė pats. Tuo sunku patikėti žinant, kad nudegė berniuko kūno kairė pusė nuo peties iki klubo, buvo apiplikyta ir pažastis.

Dažniausiai vaikai karštu vandeniu, medikų teigimu, patys apsipila krūtinę, pilvą, kojas.

Vaiko oda buvo nudeginta taip giliai, kad teko persodinti odos audinius nuo šlaunų. Po operacijos berniukas buvo gydomas Kačerginės vaikų sanatorijoje „Žibutė“.

Ilgą laiką vaikas turėjo nešioti tamprų silikoninį kostiumą, kuris padeda greičiau gyti persodintai odai ir neleidžia jai atšokti.

Tačiau berniuko dar laukia operacija – praėjus ne mažiau kaip 3 metams po persodinimo operacijos, reikės pašalinti skausmingus keloidinius randus. Manoma, kad vaikui dar prireiks ir plastikos chirurgų rankos.

„Pinigų neskaičiavome ir čekių už vaistus nerinkome. Kokių medikamentų reikėjo, tokius ir pirkome“,- sakė B. ir A.Zaliapūgos, kurie už patirtas išlaidas P.Miežečiui kol kas nepareiškė civilinio ieškinio.

Grasino atimti vaiką

„Suprantu skausmą netekus dukters. Bet ar dėl to reikia griauti savo anūko, o tuo pačiu ir mano šeimos gyvenimą,- nusivylimo neslėpė P.Miežetis. – Praėjus maždaug pusmečiui po žmonos mirties mane pasiekė nuogirdos, kad Zaliapūgos nori atimti vaiką. Tačiau aš nesupratau, kodėl“.

P.Miežetis mano, kad B. ir A. Zaliapūgos tiesiog pasinaudojo nelaime ir vaiką sąmoningai bando nuteikti prieš jį.

P.Miežetis tikino, kad po nelaimės pas jį atvažiavęs A.Zaliapūga žadėjo nekelti pretenzijų, jei šis atiduos sūnų. „Jei nesutiksiu, sakė, kad vaiką vis tiek atims. Jei reikės – ir teismo keliu“,- pokalbį perpasakojo P.Miežetis.

Jis užtikrino savo sūnaus nė už ką neatsisakysiąs, o B.Zaliapūgienei leidęs jį globoti tik laikinai, kol užsimirš nelaimė. „Tėti, ar iš tikrųjų tu mane apipylei?“- taip, pasak P.Miežečio, kartą jo paklausė sūnus, kai šis jį aplankė vaikų darželyje. P.Miežetis sakė vengiantis lankytis B. ir A. Zaliapūgų namuose, nes ten vaikas jaučiasi sutrikęs dėl nuolat tvyrančios įtampos.

„Mane pamatęs vaikas atlekia su didžiausia šypsena. O Zaliapūgos tvirtina, kad jis manęs bijo. Sūnus yra man prisipažinęs, kad turi gerai pagalvoti, ką jis man gali sakyti, o ko ne,“- pasakojo P.Miežetis.

Apie nelaimę sužinojo iš žmonos

P.Miežetis neigė karštu vandeniu apiplikęs savo sūnų ir pasakojo nelaimės dieną – sekmadienį – nebuvęs namie, nes tėvų namuose Kretingoje klojo plyteles. Kadangi darbus baigė vėlai naktį, jis pas tėvus liko nakvynei, o namo grįžo pirmadienį.

Berniukas tuomet buvo namuose Mišučiuose su savo naująja šeima – antrąja P.Miežečio žmona Elena, jos 11 metų sūnumi, 9 metų dukterimi bei bendru sutuoktinių sūnumi, kuris gimė prieš metus. „Žmona telefonu pranešė, kad vaikas nudegė. Tačiau nuplikytas vietas atšaldžius ir patepus vaistais, vaikas jaučiasi gerai, yra žvalus, nori žaisti. Iš žmonos žodžių supratau, kad nėra taip blogai“,- sakė P.Miežetis, manantis, kad sutuoktinė nenorėjusi jo jaudinti, o ir pati nesuvokė, kad trauma – kur kas sunkesnė, negu atrodė iš pradžių.

Patys pasiūlė pagalbą

P.Miežetis teigė tik tada, kai pirmadienio popietę grįžo namo ir pamatė, kaip vaikas atrodo, supratęs, jog jo būklė – sunki.

„Tuomet puoliau ant jo pilti vaistus, kuriuos jau buvo tepusi žmona. Vaiko žodžiai, kad „mama neleido pilti, o tėtis vis tiek pylė“ ir buvo suformuluoti kaip kaltinimas man. Tačiau tuomet kalba ėjo ne apie verdantį vandenį, o vaistus. O kad vaiką apiplikiau aš, sužinojau ligoninės palatoje, kai prieš tai joje jau pabuvojo vaiko močiutė“,- pasakojo P.Miežetis.

Vyras tikino, kad vaikas pats apsiplikė karštu vandeniu, ant savęs užsivertęs virdulį. Tą akimirką P.Miežečio žmona buvo pasilenkusi prie tame pačiame kambaryje buvusio kūdikio.

P.Miežetis neigė nesirūpinęs vaiko sveikata. Jis sakė pats visus vaikus nuvežęs į Kretingą ir juos patikėjęs savo tėvams.

Pasak P.Miežečio, jis baiminosi vairuoti neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, todėl paskambino seseriai paprašyti, kad ši nuvežtų jį ir apiplikytą sūnų į ligoninę. „Zaliapūgos pasisiūlė slaugyti vaiką, kad aš galėčiau dirbti – juk pinigų reikia išlaikyti didelei šeimai. Suvokiau ir tai, kad brangiai kainuos ir sūnaus gydymas. Todėl priėmiau man pasiūlytą pagalbą“, - sakė P.Miežetis, gyvenantis iš statybininko duonos.

P.Miežetis, kuris kunigauja Naujųjų apaštalų bažnyčioje, teigė, kad už šias pareigas jis negauna nė cento.

12 metų nelaisvės. Tokia maksimali bausmė gresia Petrui Miežečiui.

• Rašyti komentarą (44)