Išgyveno tris operacijas
Romai Teresei – dveji metai. Mergaitė silpnai vaikšto, beveik nešneka. Jos širdelė operuota jau triskart. Teresės veidas išduoda išgyventą begalinį skausmą ir nevaikiškai sunkią kančią.
Kad duktė šiandien gyvena, namiškiai ir medikai tai laiko stebuklu.
„Šis vaikas man yra aukso grynuolis: ji nezirzia, nėra kaprizinga. Aš jai esu skolinga už pakeistą savo požiūrį į gyvenimą ir jo vertybes, už begalinę mažo žmogučio kovą už savo gyvybę. Ji gali būti laikina: dar viena operacija, ir dukters gali nelikti. Bet tai, ką gauname per ją, yra neįkainojama“, - tramdydama jaudulį, kalbėjo motina.
Roma Teresė - lauktas trečiasis vaikas D. ir V.Jonauskų šeimoje. Mergytė gimė stipri, ji svėrė 4330 g. Tačiau rytą medikai pastebėjo, kad kūdikio sveikata nėra gera: ji ėmė mėlynuoti. Apžiūrėję kardiologai išsyk nusprendė paskubomis išgabenti ją į Santariškių kliniką.
„Mudvi iš pat pradžių lydėjo Dievo ranka: jeigu bent valandai būtų buvęs užimtas reanimobilis, būtų pavėluota. Pirmąkart kardio-chirurgai, atvėrę mano kūdikio krūtinės ląstą, įvertino, kad medicina bejėgė, nes apsigimimas – itin retas. Bet vaikas išgyveno. Po dviejų savaičių – antra operacija, kuri medikų buvo vertinama kaip stebuklas: dukrai grąžinta gyvybė - ji pati pradėjo kvėpuoti. Tačiau po septynių mėnesių vaiką vėl teko operuoti. Šįkart operacija truko 10 val. Situacija buvo klaiki - vyko kova už gyvybę, vaiko galėjome netekti bet kurią sekundę“, - atviravo D.Jonauskienė.
Po trečiosios operacijos Romai Teresei parsidėjo komplikacijos. Santariškių klinikos aparatūra reikalinga kitiems eilėje laukiantiems vaikams, tad mažylę reanimobiliu pargabeno į Klaipėdos vaikų ligoninę.
Ji nerijo, dieną naktį gulėjo atmerktomis akimis. „Kai žvelgi į savo vaiko akis, kurios panėšėjo į žiemą apšalusį stiklą, ir už jį kvėpuojančią aparatūrą, protu nebesuvoki, iš kur ta kūdikio jėga kabintis į gyvenimą“, - kalbėjo motina.
Mažoji Teresėlė tapo legenda
D.Jonauskienė tikino, jog pirmąsias dienas po operacijų jai norėjosi rėkti visam pasauliui, kad gydytojai daro stebuklus, o jų gerumas bei pasiaukojimas - neišmatuojami. Koks strategas, anot jos, yra medikas kardiochirurgas, gebąs apskaičiuoti: išimti širdį ir sekundžių tikslumu ją vėl sugrąžinti.
Gyvybinis Romos Teresės organizmo potencialas ir medikų yra laikomas fenomenu. Anot motinos, jie sakė, kad šis atvejis jiems yra svarbus ir moksline prasme.
„Aš linkusi tikėti, kad šis kūdikis yra išmelstas Pakutuvėnuose. Kai vaikas gulėjo ant operacinio stalo antrąkart, skambinau broliui Gediminui, kad bendruomenė pasimelstų už ją. Tuomet ten buvo atgabentos šventosios Teresėlės relikvijos. Nebekilo nė abejonių, kaip pakrikštyti savo kūdikį. Visa ligoninė ir šiandien žino šį atvejį, kad mūsų Teresėlė yra gyvoji legenda, - atviravo pašnekovė, pridurdama: - O birželio 14-ąją, per savo dvejų metų gimtadienį, kuris sutampa su švento Antano atlaidais, Pakutuvėnuose mūsų vaikas žengė pirmuosius žingsnius“.
Moteris teigė pajutusi, jog gana verkti – reikia imtis veiklos: telkti tėvus, rūpintis sergančiųjų materialine baze. Juolab, kad dabar pradeda strigti gydymo finansavimas.
Išbandymai sutelkė šeimą
Po Teresės gimimo Jonauskų šeimos gyvenimas pradėjo suktis aplink ją ir kitas panašaus likimo šeimas. „Susiėję jaučiamės lyg artimiausi giminės. Kai yra noro pagelbėti, viskam užtenka jėgų ir laiko“, - sakė Daiva, abu su vyru Vilchelmu dirbanti vadybininkais bendrovėje „Vilniaus paukštynas“.
Jų sūnus Kostas, Jurgio Pabrėžos gimnazijos dvyliktokas, vaikystėje persirgęs nesudėtinga širdies yda, taip pat įsitraukė į Vaiko širdies asociacijos veiklą.
Prižiūrėti namų ūkį ir dukras – be Teresės šeimoje dar auga 4 –metė Rūta, padeda kartu gyvenanti močiutė Eugenija Vičiulienė.
D.Jonauskienės iniciatyva asociacija jau užmezgė ryšius su panašiomis Europos šalių bendrijomis, dalyvauja konferencijose ir stovyklose. Moteris intensyviai mokosi anglų kalbos, daug laiko praleidžia domėdamasi interneto svetainių teikiama informacija.
Pirmąsyk Daiva, Santariškių klinikų gydytojos Ritos Sudikienės paskatinta, buvo išvykusi į konferenciją Berlyne, kur labai palankiai buvo sutikta jos iniciatyva įkurti asociaciją Lietuvoje. „Iš Berlyno konferencijos grįžau jausdamasi lyg devintame danguje: ten sužinojau, kad vaikai su ypatingomis širdies ydomis gyvena ir adaptuojasi visuomenėje, o moterys net gimdo vaikus. Tai įkvėpė stiprybės veikti“, - kalbėjo moteris.
Daiva su Kostu šį birželį dalyvavo konferencijoje Barselonoje, Ispanijoje, kurią surengė tarptautinė įgimtų širdies ligų asociacija „Corience“. Su vokiečiu mokslininku Tomu Pikartu užmezgė kontaktus dėl konkrečios pagalbos Lietuvai. O liepą penki žmonės iš Lietuvos, tarp jų ir - Daiva su sūnumi, išvyksta į jaunimo stovyklą Norvegijoje.
