Grafikės kūryboje – žvilgsnis šiapus ir anapus horizonto

Palangiškės grafikės Gražinos Oškinytės–Eimanavičienės 65-erių metų sukaktis paženklinta svariais meniniais darbais, kurie keliauja po šalies parodas. Visą menininkės ieškojimų retrospektyvą atspindėjo šią vasarą Molėtų observatorijoje eksponuota 50 svariausių jos darbų paroda „Abipus horizonto“. Dabar G.Oškinytė–Eimanavičienė rengia naują – sidabrinių darbų languose – seriją. Šiuos darbus prieš Kalėdas ji ketina eksponuoti Klaipėdos Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje.

Palangiškė grafikė Gražina Oškinytė–Eimanavičienė pažįstama ir kretingiškiams meno mylėtojams: jos darbų parodos buvo surengtos Kultūros centre, M.Valančiaus bibliotekoje ir muziejuje. Prieš Kalėdas menininkė savo darbais ketina pamaloninti klaipėdiečius: nauja paroda bus surengta I.Simonaitytės bibliotekoje, dvi parodos - Etnokultūros centre.

Lietuvos dailininkų sąjungos narė, baigusi grafikos studijas Dailės akademijoje, G.Oškinytė–Eimanavičienė per keturis savo kūrybinių ieškojimų dešimtmečius išbandė įvairias technikas – pastelę, ofortą, piešinius tušu, kartono raižinius, monotipiją. Kiekviena šių technikų atsiskleidė atskiruose kūrybos cikluose, išryškindamos savitą menininkės braižą.

Pastarųjų metų menininkės darbai – tai gilus ženklų ir jų prasmės suvokimas, žvilgsnis į tolius, esančius šiapus ir anapus. Tuose ženkluose – žemė ir jos reljefas, istorija ir praeitis, gamta ir žmogus. Menininkės kūryboje dažniausiai dominuoja tarsi dvigubi darbai: erdvė ir laikas, žmogus ir visata – regimoji horizonto pusė. Tai – vienas paveikslas. Gyvybės įprasminimas, laiko tėkmės atspindys – ten, už horizonto. Tai atspindi antras paveikslas, tarsi jo išvirkščias dvynys.

Grafikės darbuose vyrauja vien ramios žemės spalvos. Tai atspindi ir ciklų pavadinimai: „Žemės rūbas“, „Pajūrio formos“, „Jūra“, „Ženklai“. „Paskutiniu metu piešiu išvis be spalvų – tik pieštuku“, - akcentavo dailininkė.

Atskirą grupę sudaro darbai, į kuriuos perkelti mūsų protėvių virvelinės kultūros atspindžiai: menininkė vaizduoja virvelių rišimo pagal grafiškai išreikštą Salomėjos Nėries posmų eilėdarą.

Dabartiniu metu G.Oškinytės–Eimanavičienės kuriami sidabriškai juodai balti darbai skirti apžiūrėti, įtvirtinus juos ant langų stiklų.

„Ir mažai, ir daug, - minimaliomis priemonėmis, o pasakyta taip talpiai... Dvasia, jausmas – čia yra tai, kas svarbiausia“, - taip lakoniškai menininkės kūrybą apibūdino dailininkė Ona Šimaitytė–Račkauskienė. Menininkės darbai yra buvoję keturiose dešimtyse parodų mūsų šalyje bei užsienyje.

Po studijų Palangoje įleidusi šaknis, G.Oškinytė–Eimanavičienė vadina save tikra palangiške. Jai buvo patikėta sukurti darbų, skirtų pernai paminėtam Palangos botanikos parko šimtmečiui. Tai – parko schema ir jo stendas, pašto ženklas, emblema.

Už tai, kad gyvenimo keliai atvedė ją į pajūrį, menininkė sakė turinti dėkoti savo tėvams - Broniui ir Birutei Oškiniams, sklandymo bei parašiutizmo mėgėjams iš Suvalkijos. Tai – jų jaunystės miestas, kuriame jie kūrė bendrą gyvenimą. B.Oškinis – garsus Lietuvos sklandytuvų konstruktorius, sukonstravęs seriją jo paties inicialais pažymėtų BrO sklandytuvų konstrukcijų, kurių dauguma buvo įgyvendintos. Gražinos motina Birutė pagal specialybę – medicinos sesuo. Kitų metų kovą jai sukaks 90 metų. B.Oškinienė tebegyvena Palangoje, pas savo dukterį – Dovilę Oškinytę, kuri dirba dailės mokytoja Palangos Stasio Vainiūno muzikos mokykloje.

• Rašyti komentarą (0)