|
|
|
Muziejus kviečia pažinti Kazio Varnelio kūrybos pasaulį
Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, po renovacijos duris lankytojams atvėręs pernai rudenį, surengė pirmąją parodą „Kazio Varnelio kūryba: tapatybė ir forma“. Muziejininkai laukia kuo gausiau lankytojų, norinčių susipažinti su vienu įdomiausių Lietuvos ir išeivijos dailininkų ir kviečia į apžvalgines ekskursijas – jose laukia kelionė į dailininko tapytojo Kazio Varnelio oparto darbų, o tuo pačiu – ir Lietuvos etnografinės tekstilės pasaulį. Kazio Varnelio oparto – optinio meno, kuriame naudojamos optinės iliuzijos, kaip šiandieną sakytume, 3 D efektai – darbai ir etnografinė tekstilė vienoje vietoje eksponuojami neatsitiktinai. Tai tarsi šuolis per epochas. Kazio Varnelio tapyba artima neįvardintiems liaudies dailininkams, ypač – audėjoms, kurios amžiams bėgant iš kartos į kartą lovatiesėse, staltiesėse, vadinamuosiuose divonuose tūkstančius kartų atkartojo tuos pačius ornamentus. K. Varnelio darbai – tarsi dialogas su praeitimi bei kūrybos nenutrūkstama evoliucija. Šalia Kazio Varnelio žymiausių XX a. 7–8 dešimtmečiais sukurtų optinių kompozicijų, sukeliančių gilumos, judėjimo, pulsavimo, mirgėjimo įspūdį, sujungiančių atskiras ritmiškai besikartojančias geometrines figūras į raibuliuojančius raštus, bus galima pamatyti sodrius dvispalvius audinius, įvairių audinių mozaika leis susikoncentruoti į drobių fragmentus ir pasigrožėti geometrinių raštų, audimo technikų įvairove.
Alsėdžiuose 1917 m. gimęs K. Varnelis 1941 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Nuo jaunystės domėjosi istorija ir kolekcionavimu. Muziejinio darbo patirties įgijo 1941–1943 m. vadovaudamas Bažnytinio meno muziejui Kaune. Akiratį praplėtė 1943–1945 m. studijuodamas Vienos dailės akademijoje, Štutgarte susipažinęs su modernaus meno kolekcionieriumi Otomaru Domnicku. Jau 1949 m. K. Varnelis pasuko dabar vadinamo minimalaus meno (Minimai Art) kryptimi, tapydamas geometrines abstrakcijas. Iš Vokietijos emigravęs į JAV , Čikagoje įsteigė bažnytinio meno dirbtuves, kūrė vitražus, altorius, interjerus bažnyčioms. 1963 m. grįžo prie tapybos ir netrukus ėmė rengti parodas. 1967 m. pakviestas dėstyti Čikagos miesto koledže, kur 1973 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Šis periodas buvo ypač svarbus K. Varnelio kūryboje: tuo metu susiformavo originalus jo tapybos stilius, vienijantis konstruktyvizmo, minimalizmo ir optinės dailės elementus. Kazio ir jo žmonos Gabrielės Varnelių namai Čikagoje tapo savotišku muziejumi, stebinusiu žymiausius Čikagos architektus ir parodų kuratorius. 1978 m. Varnelių šeima persikėlė į Vila Virginia sodybą Stokbridže, Masačiusetso valstojoje, kurios erdviose salėse įkūrė nuolat gausinamą kolekciją ir biblioteką. K. Varnelis žinomas ne tik kaip dailininkas, bet ir kaip kolekcininkas, bibliofilas. Dar būdamas studentu, jis keliavo po Žemaitiją ir rinko liaudies meno dirbinius, juos fotografavo bei piešė. Gyvendamas Vakarų Europoje ir JAV, jis nuolat domėjosi aukcionuose vykusiomis varžytinėmis. Nemažai profesionalaus meno kūrinių įsigijo Frankfurto, Paryžiaus, Vienos bei kitų miestų aukcionuose. 1998 m. Kaziui ir Gabrielei Varneliams grįžus į Lietuvą, jų kolekcijos pagrindu Vilniuje buvo įsteigtas muziejus, kuriam 2003 m. suteiktas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio statusas. --- Lankytojai į pirmąją ekskursiją kviečiami rytoj, sausio 13-ąją, 14 val., kita ekskursija – sausio 17 d. 14 val. Renginio vieta – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus Vytauto g. 23A.
„P. n.“ informacija
|
|
