Ar begalėsime vaikus vienus išleisti į gatvę?

– Savo vaikus jau užauginau ir išleidau į gyvenimą. Turiu 5 anūkus, mažiausiai anūkėlei 7-eri, ji gyvena Anglijoje. Ten tvarka labai griežta: tėvai nuveža į užsiėmimus, parveža. Ugdymo įstaigos yra „po užraktu“ – bet kas neįeis, aplinkui įrengtos aukštos tvoros. Namie mūsų vaikas išeina į kiemą „po tėvų akimis“ arba su broliu. Aš galvoju, kad laikai tokie neramūs, ir niekas nėra apsaugotas: pagrobti organams gali bet kokio amžiaus žmogų. Anksčiau apie tokius dalykus tiesiog nežinojome – nebuvo interneto, o per žinias neskelbdavo.

– Gyvenu Grūšlaukėje, pas mus ramu. Savi vaikai užaugę, turiu 3 anūkus: vienas jų, 6-metis, gyvena Norvegijoje. Ten tvarka yra griežta, vaikai saugomi. Tačiau nėra taip, kad „biški kas“, ir tuoj atiminėtų, kaip čia, Lietuvoje, vienu metu piešė tokį baubą. Norvegijoje anūkas gali ir pas draugus netoli, aišku, su tėvų žinia, nueiti pažaisti. Manau, kad ir mes Lietuvoje galėsime išleisti vaikus į kiemą, bet kažkur toliau vienų – ne. Jei įvestų tokią tvarką, kad pamatę vaiką vieną kieme, tarnybos atimtų, tai jau būtų tragedija.

– Mano vaikai gimę Londone ir mes neįpratę, kad vaikai vieni vaikščiotų po miestą. Grįžome gyventi į Kretingą, matau, kaip vaikai per pertraukas bėga į Maximą, sekmadieniais vieni eina pirkti saldainių. Londone tėvai „po parašu“ nuveda vaikus į darželius, mokyklas ir bėga į darbus, vakare pasiima. Kurie negali, samdo aukles, su darbdaviais tariasi dėl nuotolinio darbo. O čia, Lietuvoje, kiek nedirbančių močiučių! Bet matau, kaip pypliai vieni grįžta iš mokyklos: varlinėja, užsimiršę kur eina, nes savų „reikalų“ jie turi begales.

– Visi po to mergaitės pagrobimo Kaune atvejo įsibaiminę, aptarinėjome savo aplinkoje. Mano draugo brolis, būsimasis policijos pareigūnas, kaip savanoris dalyvavo vaiko paieškose. Nelaimės akivaizdoje pasireiškė ypatingas žmonių sutelktumas, bendruomeniškumas, tokiais atvejais pasijunta tautos vienybė. Mano sesuo turi 3 vaikus – 9,12 ir 14 metų, ji sakė, kad be suaugusiųjų žinios, ypač tamsiu metu, nebeišleis vienų niekur ir dar draugų telefonus pasiėmė. Kad nors kiek apsaugotų nuo galimos nelaimės.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS