„Aukso vainikais“ karūnavo tris liaudies meistrystės puoselėtojus

„Aukso vainiką“ kraštietei, tarp Palangos ir Darbėnų gyvenančiai medžio raižinių meistrei Irenai Kvedarienei uždėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Tradiciškai per Tris Karalius rengiama Nacionalinio liaudies dailės konkurso „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo šventė – šiemet ji įvyko Kretingos muziejaus Žiemos sode, kur į grafų Tiškevičių krėslus iškilmingai buvo pasodinti trys karūnuoti meistrai: medžio raižinių meistrė palangiškė Irena Kvedarienė, šiaudinių sodų rišėja Vida Sniečkuvienė iš Kauno ir kryždirbys Antanas Vaškys iš Telšių.

Į Kretingą – geriausias kūrėjų žiedas

Šiemet šalies liaudies dailės konkursas „Aukso vainikas“ įvyko 19-ąjį kartą. Jame dalyvavo 600 liaudies meistrų iš visos Lietuvos, o 28 meistrų, charakteringiausiai pasižymėjusių savo regionuose, darbai buvo atrinkti į nacionalinę parodą Kretingos muziejuje. Kone per du dešimtmečius po Lietuvos miestus ir miestelius apsukusi ratą, antrąkart konkurso paroda ir apdovanojimų šventė surengta būtent Kretingoje, kur praėjusį šeštadienį suvažiavo geriausias tautos kūrėjų žiedas iš visos Lietuvos.

Ligi tol savo darbus skirtingo amžiaus ir kūrybinių patirčių meistrai eksponavo regioninėse parodose. Pasak Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovės Solveigos Petkevičienės, dalis meistrų nepriklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungai, tačiau jie puoselėja iš tėvų ir senelių išmoktus amatus. Kitiems kūryba yra malonus laisvalaikio užsiėmimas, o kuriančiųjų profesijos – įvairios: nuo medikų, mokytojų, istorikų, fizikų iki floristų ir ūkininkų. Tačiau visus kūrėjus – ir ilgamečius, ir pradedančiuosius – sieja bendras vardiklis – meilė liaudies dailei ir tikslas puoselėti protėvių tradicijas.

Vėliau Kretingoje eksponuojama šiemet geriausiųjų šalies liaudies kūrėjų paroda iškeliaus į 100-metį šiemet minėsiančios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ meno erdves.

Kartu su pagerbtais ir grafų Tiškevičių krėsluose pasodintais nominantais (iš kairės) Vida Sniečkuviene, Irena Kvedariene ir Antanu Vaškiu – ir mūsų rajono politikai Justė Stonkutė, Mindaugas Černeckis ir vicemerė Vaida Jakumienė.

Papildė UNESCO nematerialųjį paveldą

Šventės vedėja muziejininkė Diana Jomantaitė-Jonaitienė perskaitė kultūros ministro Simono Kairio sveikinimo žodį, kuriame jis akcentavo, kad „Aukso vainikas“ yra tarsi mažas stebuklas – meistrų nuoseklaus, kruopštaus, išgyvento amato, darbo, pomėgio įvertinimas, jų išmonės bei žinių turtas, perduodamas tam, kad tradicijos nenutrūktų.

Šventėje kasmet karūnuojami iš pačių geriausių išrinkti trys meistrystės karaliai: po vieną – iš vaizduojamosios, taikomosios dailės ir kryždirbystės sričių. Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa, dėkodamas meistrams, patikino, kad praėję metai buvę itin dosnūs jų kūrybos, džiaugėsi, kad į UNESCO reprezentatyvųjį nematerialaus kultūros paveldą anksčiau įtrauktą kryždirbystę pernai papildė ir šiaudinių sodų rišimo tradicija. Jis, o ir iš visų šalies apskričių suvažiavę meistrai džiaugėsi ir gyrė kretingiškių organizatorių – parodos koordinatorė Danutė Šorienė – svetingumą, išskirtinę ceremonijai parinktą vietą: „Už lango – balta ir šalta, o čia – žalia, jauku, parodų salės žydi nuo meistrų darbų“, – sakė S. Liausa.

Dalyvauti – didžiulis laimėjimas

Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė, pasidžiaugusi, kad vos prieš kelias dienas Kretingos muziejuje startavo Nacionalinio kultūros centro surengtas Lietuvos dainų šventės žygis per Lietuvą, ir štai – vėlgi didžiulė šventė: „Mums – didelė garbė, kad žmonės, kuriantys Lietuvos dailės aukso fondą, šiandieną susibūrė mūsų mieste. Visų jų darbai – nuostabūs, sunku juos vertinti, nes nei pasversi, nei pamatuosi, ir tai liaudies meną daro dar labiau vertingu. Nes liaudies menas – tarsi kamienas, iš kurio į žaliuojantį medį suauga daugybė šakelių.“

„Kasmet į „Aukso vainiko“ šventę meistrai renkasi tarsi į savo atlaidus, kuomet įvyksta „pateptųjų“ apdovanojimai. Tačiau jau vien dalyvavimas joje yra didžiulis laimėjimas. Nepavydžiu komisijai, kuriai teko itin sunki užduotis – iš 10 šalies apskričių geriausių kūrėjų atrinkti tik 3 meistrus, kuriems bus uždėtos karūnos“, – prieš paskelbiant laureatus, tvirtino S. Liausa.

Respublikinė paroda surengta dviejose parodų salėse.

Liaudies kūrėjai – dovana pasauliui

Atrinkti „Aukso vainiko“ nominantus buvo patikėta komisijai, sudarytai iš menininkų, dailėtyrininkų, etnologų, jai vadovavo dailėtyrininkė prof. Ramutė Rachlevičiūtė. „Gal kažkas galvoja, kad liaudies menas nėra toks vertingas, kaip profesionalų. Tai netiesa. Jis – šlovingas ir ilgaamžis, perduodamas iš kartos į kartą. Kaip sudėtinga kūrėją ištraukti iš jo dirbtuvių, įtikinti, kad dalintųsi savo darbų unikalumu. Liaudies paveldas yra kūrybos šaltinis, esmių esmė. Kryždirbystė nemiršta, kiek dievdirbių, kalvių, įstabių sodų rišėjų, dailininkų! Jūs esate dovana pasauliui“, – tautodailės kūrėjų svarbą iškėlė komisijos pirmininkė.

Ji priminė, kad liaudies dailės svarbą dar XX a. pradžioje suprato menininkai Petras Rimša, Antanas Žmuidzinavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, 1907 m. ėmęsi organizuoti pirmąją lietuvių dailės parodą ir šalia profesionalų darbų eksponavę liaudies kūrybą. Didieji mūsų tautos kūrėjai į liaudies dirbinius – verpstes, prijuostes, kryžius, šventųjų skulptūras – žiūrėjo kaip į nuostabius darbus, užpildančius tą trūkstamą erdvę iki jų kūrybos.

Prieš paskelbiant tris pagrindinius nominantus specialiomis atminimo segėmis buvo apdovanoti 10 apskričių konkurso organizatoriai ir meistrai. Apdovanojimų – segių ir karūnų – autoriai juvelyrai Eglė Širvytė ir Airidas Skublickas. Smagiais muzikiniais intarpais šventę praturtino Šukės folkloro ansamblis „Šukupis“, vadovaujamas Alvydo Vozgirdo.

• Rašyti komentarą (0)