|
|
|
Treneris Tjago, pakeitęs Kretingos „Minijos“ veidą
Kretingos „Minijos“ futbolo komandos praėjusio sezono Lietuvos futbolo federacijos I lygoje pasiekimai siejami su naujojo komandos trenerio Tjago Bomfim da Silva sėkmingu darbu. Šis iš tolimosios futbolo šalies Brazilijos į Latviją gyventi atvykęs futbolo specialistas, sau ir savo treniruojamoms komandoms keliantis pačius aukščiausius tikslus, tuo sugebėjo uždegti ir „Miniją“, kuriai iki trečios prizinės vietos pritrūko tik vieno taško, kai ankstesniais sezonais komanda būdavo gerokai toliau nuo prizininkų trejeto. Sėkmingas Tjago darbas Kretingoje buvo įvertintas, jį paskyrus legionierių komandos treneriu rugsėjo 2-ąją Visagine įvykusioje I lygos žvaigždžių dienoje. Sezonui pasibaigus, apie save, savo ir komandos siekius, futbolo perspektyvas Kretingoje treneris mintimis, įžvalgomis pasidalino ir su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais. – Papasakokite apie savo gyvenimą Brazilijoje – Esu gimęs 1985 m. Brazilijos Rio de Žaneiro mieste, futbolą žaisti pradėjau būdamas septynerių metų vietinėje vaikų komandoje – buvau vartininkas. Pamažu augau, tobulėjau, žaidžiau gana pajėgiose brazilų jaunimo komandose. Šio miesto klubas „Vasco da Gama“ U-15 buvo stipriausia komanda, kurioje praleidau pusę metų. Paskui žaidžiau už „Mesquita FC“ komandą žemesniame Brazilijos divizione, U-18 komandoje. Savo karjerą Brazilijoje ir baigiau šioje komandoje būdamas 22 metų, nutaręs tapti futbolo treneriu. – Kokie keliai atvedė jus iš tolimosios Pietų Amerikos į Europą? – Iš savo tėvynės 2010-aisiais atvykau gyventi į Latviją ir tais pačiais metais sukūriau šeimą. Turėjau svajonę gyventi Europoje, šaltesnio negu Brazilija klimato šalyje, kur galėčiau pritaikyti savo 2009 m. San Paulo mieste futbolo srityje įgytas pedagogines magistro žinias. Į Latviją atvykau kaip diplomuotas specialistas, siekiantis dirbti treneriu. – Kokių futbolo klubų komandas treniravote ir kaip sekėsi? – Dirbau ne viename Latvijos futbolo klube, bet labiau prisimenu tuos, kuriuose praleidau daugiau laiko – tai Liepojos futbolo akademija, vėliau – Rygos jaunimo komanda. Taip pat treniravau Liepojos miesto salės futbolo komandą, teko kurį laiką padirbėti ir Jūrmaloje. Didžiausia mano sėkmė buvo dirbti su Latvijos U-15 nacionaline jaunių futbolo rinktine. Labai smagiai jaučiausi darniame, daug puikių idėjų turinčiame draugiškame trenerių kolektyve. – Kaip atsidūrėte Kretingoje, ką žinojote apie miestą ir Minijos komandą prieš čia atvykdamas, kaip pavyko su žaidėjais rasti bendrą kalbą? – Kelerius metus dirbau Plungės „Babrungo“ jaunimo futbolo akademijoje ir visada, važiuojant iš Liepojos ir atgal pro Kretingos miesto stadioną, manęs neapleisdavo jausmas, kad vieną dieną čia teks atvykti dirbti. Po to sugrįžau atgal į Latviją, nes norėjau įgyti UEFA Pro licenciją, kuri suteikia teisę treniruoti aukščiausio lygio žaidėjus ir komandas. Tai pavykus, tapau trečiuoju brazilu futbolo vartininku, turinčiu tokią trenerio licenciją. Kai „Miniją“ po užpernykščio sezono paliko vyriausiasis treneris, komandos vadovams pasiūliau savo paslaugas, nes supratau, kad tai mano profesinėje veikloje gali atverti naujas galimybes. Su „Minija“ buvau susidūręs kelis kartus – tiek su pagrindine, tiek su vaikų ir jaunimo komandomis, bet daug dalykų ir nežinojau, tad, priimdamas sprendimą, kažkiek žengiau ir į nežinią. Žinojau šiek tiek apie šios komandos istoriją, pasiekimus, man labai patiko ir Kretingos miestas, kuriame gyvena geri ir malonūs žmonės. Dauguma mandagūs, draugiški, nuolat juokaujantys, ir tas mane labai žavi. Prisimenu, kaip kartą važiuojant į Plungę už Kretingos pakelėje pamačiau nuostabų žydinčių saulėgrąžų lauką, ir tos akimirkos iki šiol negaliu pamiršti. Visada, kai dabar pamatau saulėgrąžas (šį žodį jis pasakė lietuviškai – aut. past.), prisimenu Kretingą. Su žaidėjais stengiuosi išmokti bendrauti jų kalba, parodyti pagarbą vietinei kalbai ir kultūrai, nors dauguma komandos žaidėjų kalba angliškai, kai kurie ir ispaniškai, rusiškai, ir, žinoma, žemaitiškai. Taip mes ir susikalbame. – Kokia Jūsų treniravimo metodika ir kaip pavyko nuteikti „Minijos“ kolektyvą siekti aukštesnių tikslų? – Aš esu treneris, kuris prisitaiko prie esamų komandoje žaidėjų ir jų galimybių aikštėje, ir iš to bandau išspausti maksimalų rezultatą. Komanda šį sezoną žaidė neįtikėtinai, taip patys duodami daugiau man negu aš galėjau duoti jiems. Manau, kad prie sezono sėkmės prisidėjo kolektyve vyravę draugiškumas ir susitelkimas, nes visi komandoje sunkiai dirbo ir siekė aukščiausių tikslų. Žaidėjai pasitikėjo treneriu, klausė jo nurodymų, aikštėje žaisdami akiai malonų kombinacinį futbolą. Komandoje vyravo stiprus tarpusavio ryšys, kai visi jos žaidėjai, nepriklausomai nuo jų indėlio komandoje, jautėsi vienodai svarbūs. – Kokie komandai buvo keliami tikslai ir kaip pavyko juos įvykdyti? – Mano paties tikslas yra tik vienas – būti čempionu. Nuolat sau sakau: jei prarandi norą būti geriausiu, tada reikia viską baigti ir eiti vairuoti taksi. Po šio sezono aš buvau šiek tiek nusivylęs, nes mums nepavyko tapti nugalėtojais. Vadinasi, kitą sezoną turėsime dirbti dar sunkiau, kad tai pasiektume. Pirmiausia, ką pasakiau vaikinams prisistatydamas: „Sveiki, aš esu jūsų treneris Tjago ir šį sezoną mes kausimės dėl galimybės būti turnyrinės lentelės viršūnėje.“ Ne visi komandos žaidėjai iš pradžių tuo patikėjo, bet vėliau suprato, kad kalbu ne be reikalo. Pradžia buvo nelengva, reikėjo kelių mėnesių, kad visi komandos žaidėjai tai suprastų ir tuo patikėtų. Tikiuosi, kad kitą futbolo sezoną pradėsime jau visi tikėdami, kad galime būti čempionai. Gal jais tapti galimybės ir neleis, bet aš visada siekiu to. Čia galbūt išryškėja kultūriniai skirtumai – Brazilijoje, skirtingai negu Lietuvoje, užėmus antrą vietą nėra ypatingai švenčiama, nes ji yra tik geriausia tarp pralaimėjusiųjų. Nors buvo ne vienas antrą vietą užėmęs autolenktynių F1 pilotas iš Brazilijos, visi atsimena tik čempionu tapusį tautietį Ayrton Senna. – Šiemet komandoje įsitvirtino ir naujai atsiskleidė Kretingoje užaugę jaunieji futbolininkai. Ką manote apie tai ir „Minijos“ futbolo akademijos perspektyvas? – Manau, tai labai svarbu, nes tuo jie rodo pavyzdį ir kitiems futbolo akademijos auklėtiniams, ir aš turiu vilties, kad artimiausioje ateityje jie galės siekti futbolo aukštumų Lietuvos A lygos futbolo komandose, o gal ir aukščiau. Pas mus yra perspektyvių ir daug žadančių vaikinų, tad čia matau tikrai daug galimybių. Žinoma, norėtųsi dar didesnio vaikų ir jų tėvų susidomėjimo futbolu, ir tai suteiktų galimybę Kretingoje jam sėkmingai augti ir vystytis. Visose akademijos amžiaus grupėse turime tikrai talentingo jaunimo, kuris jau artimiausiu metu papildys pagrindinę komandą. Noriu pagirti ir visus futbolo akademijos trenerius, kurie, sunkiai dirbdami, atlieka svarbų darbą. Aš noriu ir sieksiu, kad jauni žaidėjai ne tik papildytų mūsų pagrindinę komandą, bet vėliau galėtų išvykti ir į stipresnius ne tik Lietuvos, bet ir Europos klubus, kas duotų Kretingos futbolui papildomą naudą. – Ko nepavyko šiemet įgyvendinti ir ką darytumėte kitaip? – Daug ką, nes netapome čempionais, todėl ateityje turime dar daugiau dirbti, kad jais taptume. O kad tai galime padaryti, įrodėme kurį laiką būdami antroje turnyrinės lentelės vietoje, bet nesugebėjome jos išlaikyti. O likus trejoms rungtynėms ir paaiškėjus, kad iki trečios prizinės vietos mums trūksta vienintelio taško, jo nepavyko iškovoti, kas atskleidė tikrojo nugalėtojų mentaliteto stoką. – Kokie artėjančio 2024 m. sezono planai ir kokias viltis siejate su juo? – Kol kas mąstau apie rytdienos treniruotę, gyvenu savo gyvenimą, rytoj laukia darbas „Minijos“ futbolo akademijoje – noriu surengti savo geriausią treniruotę, po to tai vis tęsti ir tęsti kasdien. Savo, kaip trenerio, ateitį sieju su „Minijos“ komanda, man labai patinka miestas, jame jaučiuosi gerai, myliu savo klubą, turime ištikimus komandos gerbėjus. Šiuo metu sunku būtų mane kažkur išvilioti, nes pasiūlymas turėtų būti tikrai finansiškai įspūdingas. Man komandoje reikia žaidėjų, kurie nori laimėti ir turi nugalėtojų charakterį. Aš noriu dirbti su laimėtojais, kurie laimėdami nepavargsta ir siekia dar aukštesnių tikslų. Ir tai nebūtinai turi būti aukšto lygio žaidėjai, nes ir žemesnio lygio atkakliai savo tikslo siekiantys žaidėjai gali daug pasiekti. O pergalės – tai į priekį vedantis komandos variklis, jos yra ir futbolo, kaip sėkmingo verslo, dalis. – Kokios pagalbos reikėtų „Minijos“ klubui iš rajono savivaldybės, verslo ir futbolo bendruomenės? – Esu įsitikinęs, kad Kretingai futbolas gali duoti gerokai daugiau negu dabar, ir rajono Savivaldybė, verslas, investuodami į jį, tik laimės. Žinau, kad futbolas visame pasaulyje yra sportas, keičiantis žmonių gyvenimus ir pritraukiantis didžiulius verslo pinigus. Rengiame projektą norintiems į futbolą investuoti verslininkams – šiuo projektu parodysime galimas naudas jiems patiems, miestui, jo žmonėms. Mano svajonė, kad gal po dešimties metų, kai paliksiu Kretingą, ji bus futbolo miestas su atnaujintu, užpildytu „Minijos“ komandą palaikančiu žiūrovų stadionu ir puikiai dirbančia klubo ir jo futbolo akademijos struktūra. O kretingiškių norėčiau paprašyti aktyviau palaikyti „Minijos“ komandą, taip pat skatinti savo atžalas dalyvauti mūsų futbolo akademijos veikloje, kad ateityje turėtume kuo daugiau vietinių futbolininkų, kas padeda ugdyti draugišką ir darnią futbolo bendruomenę, kurioje gera būti visiems. „Minijos“ futbolininkai, kalbėdami apie pokyčius komandoje, bene svarbiausiu dalyku įvardina tai, kad savimi pasitikintis komandos treneris sugebėjo juos įtikinti galimybe pasiekti daugiau negu patys iki tol galvojo ir siekė. Komandos žaidimas tapo ir taktiškai brandesnis, nes treneris kai kuriems žaidėjams aikštėje parinko tokias pozicijas, kuriose jie žaidė geriau negu anksčiau. Komanda patikėjo savo treneriu ir pasiekė seniai neregėtas aukštumas, į stadioną susigrąžino futbolo mėgėjus ir prie to nemažai prisidėjo daugiau trenerio pasitikėjimo pelnę vietiniai futbolininkai. Belieka, kad juo patikėtų ir Kretingos rajono valdžia, verslas, nes į futbolą investuotos lėšos visada atsiperka.
Tomas KUBILIUS, Romualdas BENIUŠIS
|
|
