Kretingos ligoninė turi būti neprastesnė už privačias gydymo įstaigas

Romaldas Sakalauskas įsitikinęs, kad ambicingų tikslų siekiančiam gydymo įstaigos vadovui dviejų po 5-erius metus kadencijų yra mažoka.

Didžiausia Kretingos rajono savivaldybės gydymo įstaiga VšĮ Kretingos ligoninė, kurioje dirba apie 300 darbuotojų ir kuri 2019 metais minėjo veiklos šimtmetį, pastaraisiais metais pastebimai atsinaujina: tvarkoma ligoninės pastatų išorė, aplinka, vidaus patalpos, perkama moderni gydymo įranga, į kolektyvą įsilieja nauji darbuotojai, šiemet turėtų būti pradėta Priėmimo skubios pagalbos skyriaus, daug metų dirbančio rūsyje, statyba. Pritilo ir ligoninės uždarymo pavojaus varpai. Apie pokyčius Kretingos ligoninėje, jos perspektyvas kalbėjomės su dvejus metus ligoninei vadovaujančiu Romaldu Sakalausku.

– Du dešimtmečius vadovavote Respublikinei Klaipėdos ligoninei. Prieš tai šioje ligoninėje dirbote abdominalinės chirurgijos gydytoju. Esate kilęs iš Salantų pusės, bet turbūt ne tai lėmė jūsų apsisprendimą vadovauti Kretingos ligoninei?

– Dirbant Klaipėdoje Respublikinės ligoninės vadovu, prie jos 10 metų prijungta buvo Skuodo ligoninė. Man, kaip vadovui, ir visam Respublikinės ligoninės kolektyvui, tai buvo sunkus išbandymas. Gydytojai konsultuoti pacientų vykdavo iš Klaipėdos į Skuodą, pirmyn ir atgal susidarydavo apie 160 km atstumas. Tačiau norint galima daug padaryti, pavyko stabilizuoti situaciją Skuodo ligoninėje. Per tą laikotarpį patyriau, kaip mažosios ligoninės, pasinaudojusios didžiųjų ligoninių ištekliais, gali sėkmingai gyvuoti, to krašto žmonės – gauti medicinos, sveikatinimo paslaugas. Rajonuose, kur žmonių drastiškai sumažėję, ne visada tikslinga sukurti išplėtotą, šiuolaikinę medicininę bazę, pritraukti gydytojus, slaugytojus, kai nėra tiek gyventojų, kurie tuo galėtų naudotis. Siekiant Kretingos ligoninės vadovo pareigų, mane motyvavo tai, kad Kretingos rajonas turi apie 40 tūkst. gyventojų, ir jų nemažėja, šalia – Palangos miestas, su Kretingos rajonu besiribojančios nemažos Skuodo rajono gyvenvietės. Tai svarbu ligoninės išlikimui. Čia galima kurti visą tą gydymo įstaigos gerovę ir turėti gerus rezultatus, be pacientų tai būtų beprasmiška. Kaip ir statyti bažnyčią, kuri bus tuščia. Jei sukūrus gydymo įstaigos bazę nėra pacientų, yra dvi to priežastys: viena – kažką ne taip darai, antra – susidūrei su visai Lietuvai opia problema – migracija, didelių išvykstančiųjų svetur srautu.

Todėl, sumažėjus gyventojų skaičiui, kai kurių rajonų ligoninės, turinčios ir stiprius vadovus, neišvengiamai turėjo užsidaryti ir transformuotis į rajonų sveikatos centrus, kur susijungė su pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis.

Šalies sveikatos apsaugos sistemą išbandė COVID-19. Reikėjo dirbti specifinėmis sąlygomis, suteikti tuo metu reikalingas paslaugas, gauti joms finansavimą iš Teritorinės ligonių kasos, kitaip nebūtume išlikę. Kretingos ligoninės kolektyvas atlaikėme pandemijos išbandymą, dar labiau susitelkėme, norime toliau dirbti ir užsidirbti teikdami kokybiškas paslaugas. O tam reikia ir geresnės medicininės aparatūros, šiuolaikinių technologijų, vien termometro, fonendoskopo ar stetoskopo nebeužtenka, tie laikai, kai to buvo gana, praėjo. Aprūpinti Kretingos ligoninę būtina šiuolaikine medicinine įranga ir man buvo iššūkis. Šiandieną ligoninė jau turi kompiuterinį tomografą, mamografą, echoskopų, gali atlikti endoskopinius tyrimus. Negali rajoninės ligoninės veikti be kompiuterinio tomografo, kolonoskopijos, mamografijos, kurios reikia krūtinės vėžiui diagnozuoti. Krūties vėžys, jį diagnozavus laiku, yra pagydomas. Kompiuterinis tomografas šiandieną yra elementarus medicininis įrankis ligai diagnozuoti, deja, jį turi tik apie trečdalis – apie 20 – šalies rajoninių ligoninių, išjudėjusių mūsų pavyzdžiu.

Ištransliavau visai šaliai, kad rajonų ligoninės gydo tuos pačius žmones kaip ir didmiesčių, kad gyvenantys rajonuose nėra kažkokie antrarūšiai ar trečiarūšiai, kad elementari tomografo paslauga ne tik vilniečiams, kauniečiams ar kitų didmiesčių gyventojams reikalinga. Esu šalininkas kokybiškos medicinos, kokybiškų paslaugų neužtikrinanti ligoninė negali išlikti.

– Jums vadovaujant Kretingos ligoninei buvo uždarytas Gimdymo skyrius, nes metinis gimdymų skaičius paskutiniais metais buvo nukritęs žemiau nustatytos 300 gimdymų ribos. Sveikatos apsaugos ministerija pernai nustatė skaičius, kiek atlikti operacijų, kad rajonų ligoninėse chirurgijos paslaugos išliktų. Kokios nesibaigiančios sveikatos apsaugos reformos grėsmės yra Kretingos ligoninei?

– Reforma bus ar nebus, ar jinai nesužlugdys – uždarys ar ne ligoninę, lems vienokie ar kitokie ir mūsų pačių sprendimai. Esu tūkstantį kartų įsitikinęs, kad niekas iš rinkos neišstumia stipriųjų tiek versle, tiek sveikatos apsaugoje. Niekas neuždaro ligoninės, kuri teikia geras paslaugas, yra rentabili, pati išsilaiko ir nėra našta valstybei, jeigu ligoninės nepalieka pacientai, jeigu jiems čia gerai. Paciento, atskirais atvejais, nepasitenkinimo vienu ar kitu gydytoju, įstaigos darbu, visiškai išvengti kažin ar pavyks – kiekvienas žmogus yra asmenybė ir ta pati liga žmones paveikia skirtingai. Tad, manau, kol medicina gyvuos, ir skundų bus. Tačiau, koks ministras bebūtų – dabartinis, kitas, jis paspaus ranką problemų nekeliančios gydymo įstaigos vadovui ir palinkės įstaigai gyvuoti toliau.

Paskutiniais metais Kretingos ligoninės Gimdymo skyriuje gimdymų skaičius buvo sumažėjęs iki 200–250 per metus. Skyrių uždaryti reikėjo, nes būtų visą ligoninę nuskandinęs. Dėl skyriaus uždarymo nesvyravau, skyriaus sąnaudos buvo per didelės, atsakomybė irgi didžiulė. Per tuos dvejus metus, kai šio skyriaus nebėra, jo nepasigedo.

Nėščiosios iki gimdymo pas mus ligoninėje yra aptarnaujamos, gimdyti vyksta į Klaipėdos universiteto ligoninę. Uždarę skyrių pinigėlius jam išlaikyti galėjome nukreipti į kitas sritis – reanimaciją, chirurgiją, traumatologiją, Vidaus ligų skyrių, dienos stacionarą, plėsti ambulatorinę reabilitaciją. Pernai pasiekėme tokį chirurginių operacijų lygį, koks ligoninėje buvo prieš dešimtmetį – atlikta beveik 2 tūkst. operacijų. Tuo didžiuojamės, ir joks reformatorius nepasakys, kad ligoninės chirurgijos skyrių reikia uždaryti. Planuojame ir 2024 metais atlikti apie 2 tūkst. operacijų.

– Daugelis rajonų gydymo įstaigų išgyvena gydytojų, slaugytojų trūkumą. Kiek ši problema aktuali Kretingos ligoninei?

– Jeigu šiandieną Kretingos ligoninėje gydytojų būtų tiek, kiek jų buvo praeitame šimtmetyje, jie turėtų po pusmetį atostogauti. Talonų pas gydytojus kartais pritrūksta ir dėl pačių pacientų elgesio. Štai pirmomis Naujųjų dienomis laisvų talonų buvo pas visus ligoninės ambulatorijoje dirbančius gydytojus. „Kam čia man skubėti, po švenčių nueisiu pas gydytoją, po savaitės kitos“, – yra tokia kai kurių žmonių ydinga nuostata, kaip ir nepagarba gydytojui, nevykdant jo nurodymų. Tik bendradarbiaujant gydymo įstaigai, gydytojui ir pacientui, visiems žiūrint ta pačia kryptimi, turėsime sveikesnę visuomenę, mažesnes eiles pas gydytojus. Gydymo įstaiga – ne prekybos centras, gydytojų, kaip prekių, neatsiveši momentiniam poreikiui išaugus.

– Gydytojai palieka valstybines gydymo įstaigas ir įsidarbina privačiose, kur atlyginimai yra geresni, Kretingos ligoninė to irgi, manau, neišvengia.

– Po COVID-19 pandemijos ši problema ypač išryškėjo, nes per pandemiją privati medicina šovė pirmyn, nes privačios įstaigos pacientams buvo visas duris atvėrusios, kai valstybinės buvo jas pridariusios. Reikia privačios ir valstybinės medicinos balanso. Medikai iš valstybinių gydymo įstaigų nuplukdomi į privačias, valstybiniam sektoriui paliekami sunkiausi ligoniai, brangus jų gydymas, brangiausiai kainuojančios operacijos. Čia valstybės problema. Praėjusią vasarą lankiausi Australijoje, ten santechniko, elektriko – gerbiu šias profesijas – iškvietimas į namus, be atlikto darbo, kainuoja 50 eurų, gydytojo konsultacija, kaip antai, chirurgo, traumatologo – 350 ir 400 eurų. Tam, kad taptų gydytoju, žmogus 14–15 metų mokosi. Lietuvoje valstybinė gydymo įstaiga už gydytojo konsultaciją iš Teritorinės ligonių kasos gauna 25 eurus, iš to gydytojui atitenka 15 eurų, kai Klaipėdoje privačioje gydymo įstaigoje už konsultaciją į rankas mažiausiai 40 eurų gydytojas gauna. Tam, kad paklausios specialybės gydytoją prikviestumei į Kretingos ligoninę, jis už konsultaciją gauti turėtų 45 eurus, nes jam dar reikia važiuoti į Kretingą.

Sprendžiant šią problemą, reikia didelių pasikeitimų valstybės mastu: turi atsirasti papildomas sveikatos draudimas. Pensininkams, kareiviams į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą įmokas valstybė turi didinti. Suvienodinti turėtų abiejų sektorių paslaugų įkainius.

– Kaip vertinate kadencijų ligoninių vadovams nustatymą? Ar tai nėra stabdys brandinant idėjas, projektus tolimesnei įstaigos ateičiai?

– Dvi po 5 metus kadencijos iš esmės nėra blogai, jeigu dirbi vien pagal protokolinį pareigybės aprašymą, to, manau, pakanka išlikti pareigose dešimtmetį, bet jeigu nori tą įstaigą palikti geresnę negu ją radai atėjęs, dviejų kadencijų yra mažoka. Per pirmus 5 metus įsivažiuoji, turi užsibrėžęs savų tikslų, po 10 metų gal jau pasieki rezultatą, bet pasidžiaugti juo laiko nelieka. Jeigu dirbti tik pagal pareigybės aprašymą, 10-čiai metų praėjus gali siekti kitos gydymo įstaigos vadovo pareigų be graužaties, kad turi palikti tai, ką sukūrei.

Respublikinei Klaipėdos ligoninei atidaviau 35 metus. Man pradėjus vadovauti, ji bebuvo likusi slaugos ligonine, vaizdžiai tariant, kaip benamis, į šiukšlyną išmestas kačiukas. Ten praėjau savo didžiąją golgotą – bemieges naktis ieškant išeičių, kaip ligoninę atgaivinti, pasityčiojimus Vilniuje, kodėl tau to reikia. Sveikatos sistemos sąvartyne nugramzdinta įstaiga buvo atgaivinta ir tapo sistemos visaverčiu dalyviu. Neturėjau jokios atmintinės, ką, kaip vadovas daryti turėjau. Tai buvo išbandymas, kuris ilgam įsirėžė manyje, pasiliko kaip tie rimbo dryžiai ant kūno. Lig šiol tebesapnuoju buvusią gydymo įstaigą, į ją sugrįžtu vėl ir vėl.

Čia, Kretingoje, kaip bebūtų, bent du kartus viską greičiau negu Klaipėdoje darau. Viena vertus, Kretingos ligoninė yra mažesnė, kita – įlipus į prieš mane ligoninei vadovavusios Ilonos Volskienės klumpes eiti daug lengviau. Ji aukšto lygio vadybininkė, jai pavyko ligoninę išlaikyti, stabilizuoti. Man pasisekė, kad ji yra šalia.

Esu kareivis sveikatos apsaugos sistemoje, man svarbiausia yra paciento interesai. Darbe nelinkęs esu politikuoti, tuo labiau viešai, paklausau, dažnai nutyliu ir einu dirbti.

– Kokia turi būti Kretingos ligoninė?

– Neprastesnė už privačias gydymo įstaigas, su savo visomis paslaugomis, aptarnavimu. Tam reikia pakeisti požiūrį į pacientą, ir naujų darbuotojų įsilieti turi, kaip sode, kad jis žydėtų – naujų augalų pasodiname. Svarbu viskas: paslaugų kokybė, pastatų išorė ir vidus, ir kad nereikėtų ant sulūžusios kėdės sėdėti. Visi darbai, kuriuos strateguojame, kuriuos suplanavome padaryti, dėl mūsų pacientų. Viso ligoninės kolektyvo siekis vienas – gerinti paciento sveikatą. Sveikata gyvenime yra draugas, liga – priešas, tad šiais metais linkiu kuo daugiau draugų ir mažiau priešų.

• Rašyti komentarą (20)