|
|
|
Gaisrų Lietuvoje buvo mažiau
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per vienuolika 2023 metų mėnesių Lietuvoje kilo 7 tūkst. 327 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesintas 7 tūkst. 801 gaisras, šiemet jų 6,1 proc. mažiau. Tai mažiausias 11 mėnesių gaisrų skaičius per 20 metų. Žuvo 84 žmonės Gaisruose žuvo 84 žmonės, o 164 gyventojai patyrė traumų. Trisdešimt septyni gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 21 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl padegimų, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dėl vaikų išdykavimo su ugnimi ir dėl sprogimo, 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 5 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos. Miestuose kilusiuose gaisruose pernai žuvo 39 gyventojai (46 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 45 (54 proc.). Dvidešimt vienas gyventojas žuvo Vilniaus (iš jų 11 – Vilniaus mieste) apskrityje, 13 – Kauno (iš jų po 4 – Kauno mieste ir Kauno rajone) apskrityje, 11 – Šiaulių (iš jų 4 – Šiaulių mieste) apskrityje, 9 – Klaipėdos apskrityje, 8 – Utenos apskrityje, 7 – Telšių (iš jų 4 – Telšių rajone) apskrityje, 6 – Alytaus apskrityje, po 4 – Marijampolės ir Panevėžio apskrityse ir 1 – Tauragės apskrityje. Panevėžio apskrityje pernai gaisruose žuvo 5 gyventojais, o Tauragės apskrityje vienu gyventoju mažiau negu pernai per tą patį laikotarpį, o kitose apskrityse žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo. Nelaimingiausi – sekmadienis ir penktadienis Daugiausiai žmonių žuvo sekmadienį (žuvo 16 gyventojų) ir penktadienį (13), mėnesio viduryje, t. y. nuo 10 iki 22 dienos, gaisruose žuvo 42 žmonės, arba 50 proc. žuvusiųjų, šviesiuoju paros metu (nuo 8 val. ryto iki 22 val. vakaro) žuvo 44 gyventojai (52 proc. žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 69 vyrai ir 12 moterų, o trijų žmonių tapatybės nenustatytos, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 61 metai. Per 11 mėnesių Lietuvoje kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 6 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 69 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Užpernai per tą patį laikotarpį kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau negu vienas gyventojas. 2018–2022 m. gaisrų statistikos duomenimis, per 11 metų mėnesių šalyje vidutiniškai kyla 9 tūkst. 128 gaisrai, juose žūsta 69 gyventojai. Pernai gaisrų kilo mažiau (-19,7 proc.), tačiau žuvo 15 gyventojų, arba 21,7 proc. daugiau negu 5-erių metų gaisruose žuvusiųjų vidurkis. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, žiemos sezono metu skaudžių nelaimių padaugėja. Užpernai gruodį gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 325 gaisrai, kuriuose žuvo 16 žmonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja ir prašo gyventojų su ugnimi elgtis labai atsargiai: nepalikti be priežiūros besikūrenančios krosnies, įjungtų į elektros tinklą elektrinių šildymo prietaisų, nerūkyti lovoje, nepalikti be priežiūros vienų mažamečių vaikų. Būkite atsargūs su ugnimi. Gaisrų metu ugniagesiai šiemet išgelbėjo 139 gyventojus, 579 pastatus, 97 transporto priemones, 345 gyvūnus. Ugnis ypač siautėjo atvirose teritorijose Daugiausiai gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 2 tūkst. 196, t. y. 30 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 660 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. 1 tūkst. 895, arba 25,9 proc., visų gaisrų užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 67 gyventojai. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 tūkst. 966 gaisrai, o juose žuvo 44 gyventojai, gaisrų skaičius čia sumažėjo 3,6 proc., tačiau žuvo 23 gyventojais daugiau. Apleistuose (nenaudojamuose) pastatuose kilo 200 gaisrų, per juos žuvo 5 gyventojai. Sodininkų bendrijose esančiuose pastatuose (sodo nameliuose, vasarnamiuose ir kt.) kilo 52 gaisrai, žuvo 3 gyventojai. 645 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,8 proc. visų gaisrų), žuvo du gyventojai. 759, arba 10,4 proc. visų gaisrų, kilo transporto priemonėse, ugnis pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes, sugadinti 396 lengvieji automobiliai. 98, t. y. 1,3 proc. visų gaisrų, užgesinti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose. Miestuose užgesinta 3 tūkst. 441, arba 47 proc. visų gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3 tūkst. 886, arba 53 proc. gaisrų. 100 tūkst. šalies gyventojų teko 262 gaisrai. Ugnis sunaikino 152 pastatus, 219 transporto priemonių, 380 gyvūnų, 2 tūkst. 236 kv. m gyvenamojo ploto, o 5 tūkst. 447 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Lėmė neatsargus elgesys, buvo ir padegimų Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (19,5 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (17,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (13,4 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,1 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,7 proc.), neatsargus rūkymas (2,7 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,4 proc.). Be to, įregistruoti 227 padegimai (3,1 proc.), o 364 gaisų (5 proc.) priežastys dar tiriamos. Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 13 tūkst. 412 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atliktas 13 tūkst. 41 gelbėjimo darbas, šiemet darbų skaičius padidėjo 2,8 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 5 tūkst. 685 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 2 tūkst. 607 darbai – techninė pagalba: nuo sniego, lietaus ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir pan. Pernai per 11 mėnesių ugniagesiai gelbėtojai atliko 2 tūkst. 486 techninės pagalbos darbus, t. y. šiemet techninės pagalbos darbų poreikis išaugo 4,9 proc. Talkino ir kitoms tarnyboms 4 tūkst. 315 kartų ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2 tūkst. 611 darbų – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Užpernai per tą patį laikotarpį pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams buvo teikta 2 tūkst. 262 kartus, t. y. šių darbų skaičius išaugo 15,4 proc. 1 tūkst. 499 kartus ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą ar kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 163 nukentėjusius asmenis bei ištraukė 56 žuvusiuosius. Ugniagesiams gelbėtojams 353 kartus teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Jie ištraukė 91 skenduolį, tarp jų 3 vaikus, bei išgelbėjo 38 gyventojus. Užpernai per tą patį laikotarpį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 112 skenduolių, t. y. 2023-iaisiais 18,8 proc. mažiau. Daugiausia žmonių nuskendo Vilniaus (22 gyventojai), Kauno (15) ir Alytaus (9) apskrityse. Vyrų iš vandens telkinių ištraukta 4,8 karto daugiau negu moterų, kurių ištraukta 15. Nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 51-eri metai. Remiantis 2018–2022 m. darbų vandenyje duomenimis, per 11 metų mėnesių iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai vidutiniškai ištraukia 119 skenduolių. 622 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko budėti nukenksminant sprogmenis, 691 kartą likviduoti cheminius incidentus, 72 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 343 gyventojus, iš jų 32 vaikus.
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją
|
|
