|
|
|
Žemdirbiai degins vilties ir solidarumo laužus
Vienybę demonstruojantys laužai prie pagrindinių kelių ūkininkų laukuose visoje šalyje suliepsnos pirmadienį, sausio 8 d., nuo 14-os valandos. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininko Rimanto Pauliko, tai – tik pirmasis protesto akcijų etapas, kitos, pasitelkus netgi traktorius, vėliau planuojamos Vilniuje. Iškėlė 6 reikalavimus Protestais žemdirbiai sieks atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į daug nesprendžiamų ir dėl netinkamų politinių sprendimų sukurtų problemų, aktualių tiek ūkininkams, tiek žemių savininkams, tiek visiems vartotojams. Akcijos organizatorių teigimu, 2014 metais nuo 400 iki 700 ha dirbtinai padidintas daugiamečių pievų plotas. Ši problema privalo būti sprendžiama aukščiausiu lygiu ir taip, kad žemės savininkams tai nebūtų papildoma finansinė našta, o savo turimą turtą, žemę, jie galėtų naudoti ekonomiškai palankiausiu būdu. Dar vienas momentas – saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų bei zonų plėtra negali būti vykdoma žemės savininkų sąskaita. Žemės paskirčių pakeitimas iš dirbamos į šlapynę ar natūralią pievą turi būti pagrįstas ne įsakymais ar įstatymais, o naujausiais moksliniais tyrimais. „Įvedami apribojimai varžo žemės savininkų teisę laisvai disponuoti savo turtu. Jeigu valstybės iniciatyva keičiamos žemės ūkio paskirties žemės specialiosios naudojimo sąlygos, turinčios reikšmės žemės savininko finansinių rodiklių sumažėjimui, tai būtina numatyti ir įstatymais įteisinti adekvačias kompensacines išmokas“, – sakė R. Paulikas. Per Lietuvą vežami grūdai ir pašarai, kurie gali būti rusiškos ar baltarusiškos kilmės. Gabenant tokius grūdus, šaliai daroma reputacinė ir ekonominė žala. Be to, šie grūdai ne tik keliauja tranzitu, bet ir įsilieja į Lietuvos grūdų rinką. Todėl žemdirbiai reikalauja kuo skubiau imtis priemonių, kad būtų užkardytas rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitas per Lietuvą. Nepasitenkinimą taip pat kelia tai, kad pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama (PLNP) pieno gamintojams panaikinta būtent tada, kai pieno ūkiai dėl sumažėjusių pajamų ir vis dar besitęsiančios pieno krizės traukiasi iš gamybos. Ūkininkai reikalauja grąžinti PLNP peržiūrint ir atnaujinant jos referencinius dydžius. Taip pat Lietuva privalo prisidėti prie Europos Komisijos (EK) skirto 10,6 mln. Eur finansavimo 200 proc. iš nacionalinio biudžeto, kaip tą leidžia ES reglamentai. Pienininkystės ūkiai tiesiogiai prisideda išlaikant pievų plotus, tačiau pieno krizė vis dar neišspręsta, ūkiai ir toliau traukiasi iš gamybos. Per 11 mėnesių, lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, pieno ūkiai prarado 171 mln. Eur pajamų. Lietuvoje neadekvačiai padidintas akcizas suskystintoms naftos dujoms. Drastiškai didinamas akcizas visų pirma paveikia gyventojus, neturinčius galimybės kitokiu būdu gamintis maistą ar šildytis gyvenamuosius namus, didina ūkininkų išlaidas džiovinant grūdus, didina maisto ir pašarų savikainą technologinėse gamybos grandinėse, kuriose naudojamos dujos. Anot pašnekovo, nuo sausio 1 d. įsigaliojęs akcizų įstatymo pakeitimas žaliąjį dyzeliną draudžia naudoti tokiose transporto priemonėse, kaip lengvieji ir krovininiai automobiliai, automobilių priekabos ir puspriekabės. Ūkininkų manymu, šis draudimas pakenks vadinamosioms trumposioms maisto tiekimo grandinėms ir smulkiesiems ūkininkams. Žemdirbiai reikalauja palikti iki tol buvusią tvarką. Protestą organizuoja Lietuvos Žemės ūkio taryba, vienijanti 10 narių, tarp kurių Lietuvos ūkininkų sąjunga, Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų, Lietuvos pieno gamintojų, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos ir kt. --- Laužus galima deginti ne arčiau kaip 30 metrų iki pastatų, inžinerinių statinių, 100 metrų iki miško ar durpyno ir saugiu atstumu nuo kelio zonos. Dūmai negali sklisti link gyvenviečių link. Negalima deginti dažytos, lakuotos medienos ar kitų draudžiamų deginti skirtų daiktų. Šalia laužavietės reikalaujama turėti talpyklą su vandeniu.
|
|
