|
|
|
Kaimo plėtra rajone – suvaržyta
Kretingos rajono tarybos Ūkio kaimo ir aplinkosaugos komiteto posėdyje daug diskutavome apie smulkių ir vidutinių ūkių plėtrą: kodėl, norint Kretingos rajone parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos ar ūkinių pastatų vietai parinkti be gyvenamojo namo, pagal Kretingos rajono bendrojo plano sprendinius, ūkininkui reikia turėti 15–25 ha nuosavos žemės plotą ir nedidesniu nei 10 km atstumu tarp turimų sklypų, nors Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme numatyta tvarka yra paprastesnė. Ketvirto skirsnio „Parama ūkininkui ir ūkininko statybos sąlygos“ 11 straipsnio „Ūkininko sodybos statybos sąlygos“ 1 punktas reglamentuoja: „Neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas), esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuris nemažesnis, kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame, kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų. Tiek iš mero Antano Kalniaus, tiek iš vyriausiosios architektės Redos Kasnauskės, tiek iš Tarybos nario Simo Končiaus buvo gauti atsakymai, kodėl tokia tvarka priimta ir kodėl suvaržytos ūkininkų teisės. Mero pastebėjimu, atsirado daug vadinamųjų „sofos“ ūkininkų, kurių tikslas tik gyvenamuosius namus pasistatyti, o ūkine veikla neužsiimti. R. Kasnauskė teigė, jog stambiems ūkininkams trukdoma purkšti laukus – gaunama daug skundų, kad tarp didžiųjų laukų įsiterpusiems smulkesniems daroma žala. Keisčiausia buvo iš architektės išgirsti, jog žemės ūkio paskirties žemėje ir taip galima statyti ūkinius pastatus iki 80 kv. m be statybą leidžiančio dokumento, o ūkininkui, kuriam reikalingi ūkiniai pastatai, ir jis nori pasirengti kaimo plėtros projektą ūkiniams pastatams statytis, yra iškelta sąlyga, kad turi turėti 15 arba 25 ha žemės plotą. Tarybos nario, S. Končiaus teigimu, gauta labai daug pastabų su pretenzijomis valdyti susidariusią chaotišką situaciją. Man, rajono Tarybos nariui, pasidarė įdomu, ar tikrai buvo tokia chaotiška situacija, dėl kurios reikėjo nustatyti saugiklius ir, norint rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, reikalauti 15–25 ha nuosavos žemės ploto. Išanalizavau duomenis iš viešai prieinamos Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (ŽPDRIS) patvirtintų žemėtvarkos planavimo dokumentų archyvo – tokia paslauga atsirado nuo 2015 m. Gauti duomenys: 2015 m. – 4 projektai, 2016 m. – 8 projektai, 2017 m. – 4 projektai, 2018 m. – 7 projektai, 2019 m. – 3 projektai, 2020 m. – 2 projektai. Bendrojo plano keitimas buvo patvirtintas 2021 m., ir iš gautų skaičių matyti, kad nėra jokio pagrindo drausti. Rajone registruotų ūkių tuo metu buvo apie 1 tūkst. 400. Taigi per 6 metus parengti 28 projektai, vidutiniškai per metus – 4 ar 5. Mano nuomone, tikrai ne tokie sprendimai turėjo būti priimti, neturėjo būti taip suvaržyta kaimo plėtra. Nenuostabu, kad sumažinami ir kaimų urbanizuoti plotai, juos perkeliant į Kretingos miesto bendrojo plano ribas, o pasekmės yra gana skaudžios: gyventojų skaičiaus mažėjimas kaimuose, savarankiškas darbo vietų atsiradimo draudimas, nustatant saugiklius smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Kuo toliau, tuo bus blogiau: darželiuose ir mokyklose mažės vaikų, savivaldai bus daug sunkiau suvaldyti situaciją, ir tai pareikalaus didelių investicijų. Tai – tik vienas pastebėjimas ir bandymas išsiaiškinti, išspręsti kylančias problemas. Girdėjau pažadą, kad bus sudaryta darbo grupė, kurioje galėsiu dalyvauti ir iškelti tai, kas dar svarbu. Kretingos rajono savivaldybės tarybos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu du kartus buvo teikiamas prašymas dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano, pakeisto Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. T2-178 (toliau – Bendrasis planas) – darbo grupės sudarymo. Šiandien Kretingos rajono ir miesto bendrojo plano sprendiniai turi ir daugiau trūkumų: aplinkkelių, gatvių atsiradimas, kuris prieštarauja statybos techninio reglamento (STR) keliamiems reikalavimams, pramonės suvaržymas rajone, reikalaujant turėti 10 ha sklypą, kad galėtų statyti pastatus (P3 zonoje) tiek esamai, tiek naujai statybai, sumažinti urbanizuoti plotai Kretingos rajone, juos perkeliant į Kretingos miesto bendrojo plano ribas, prieštaraujant Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. D1-7, 14.3 papunkčiui. Nenumatyta tvarka dėl kelių (gatvių) ir po jais esančių žemės sklypų perėmimo Savivaldybės nuosavybėn. Taip pat Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius mato poreikį ir kitų metų Savivaldybės biudžete planuoja prašyti finansavimo Bendrajam planui koreguoti turint tikslą inventorizuoti / pažymėti, visus Bendrojo plano keitimo laikotarpiu (2018 – 2021 m.) patvirtintus ir pradėtus rengti žemės valdos projektus ir detaliuosius planus, kuriems išduoti reikalavimai juos rengti, kad tai atsispindėtų Bendrojo plano sprendiniuose. Bet, rengiant stebėsenos ataskaitą, šis poreikis nebeįvardijamas. Yra ir daug kitų diskutuotinų niuansų, susijusių su Bendrojo plano sprendiniais.
|
|
