|
|
|
Į Darbėnų gimnaziją parvežė vėliavą iš Gedimino pilies
Sausio 1-ąją gausi Kretingos rajono delegacija buvo išvykusi į iškilmingą ceremoniją Vilniuje, kur Lietuvos vėliavos dienos proga Gedimino pilies bokšto trispalvė buvo perduota saugoti Darbėnų gimnazijos bendruomenei. Ši mūsų rajono gimnazija, kaip viena pilietiškiausių, buvo atrinkta iš 30 kitų šalies mokyklų pretendenčių. Darbėniškiai pelnė savo darbais Delegacijoje dalyvavo būrys Darbėnų gimnazijos mokinių, mokytojų, taip pat – Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys, o Vilniuje savo dalyvavimu ją dar papildė Seimo narys Antanas Vinkus. Tradiciškai visus metus Gedimino bokšte plevėsavusi vėliava iškilmingai nuleidžiama, prasidedant naujiesiems metams. Prieš pakeldami naująją vėliavą, nuleistą trispalvę Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai parneša iš pilies į Katedros aikštę ir perduoda saugoti tais metais pilietiškiausia pripažintai šalies mokyklai. Šiemet iš 30 Lietuvos mokyklų ši garbė teko Darbėnų gimnazijai: vėliavą saugoti Krašto apsaugos ministerijos viceministras Žilvinas Tomkus iškilmingai perdavė Darbėnų gimnazijos mokinių prezidentui Edvinui Petrauskui. Šis už ją padėkojo ir savo kalboje akcentavo, kad tai – visos bendruomenės indėlis ir nuoseklaus darbo, ugdant pilietiškumą, rezultatas. Mokyklą, kuriai suteikiama garbė saugoti valstybinę vėliavą, išrenka komisija, sudaryta iš Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų. Mokykla turi būti pasižymėjusi ugdant jaunimo pilietiškumą, puoselėjant istorinį atminimą ir palaikant ryšį su Lietuvos kariuomene. Darbėnų gimnazijos bendruomenė ir anksčiau buvo pateikusi prašymą, kad jai būtų perduota saugoti svarbiausią šalies trispalvę: pernai iš Krašto apsaugos ministerijos buvo gautas paskatinamasis prizas, o šiemet ministerija jau nusprendė perduoti ir 2023-aisiais Gedimino pilies bokšte plevėsavusią ir apie mūsų tautos iškovotą laisvę ir nepriklausomybę skelbiančią vėliavą.
Visos bendruomenės įdirbis Gedimino pilyje kabanti Lietuvos vėliava turi istorinio tęstinumo tradiciją, ji perduodama kaip tautos pasididžiavimo savo valstybe simbolis. „Tai nėra vien mūsų gimnazijos bendruomenės nuopelnas, o viso rajono patriotiškai nusiteikusių žmonių, vadovų rūpesčio, kad jaunoji karta pažintų savo tautos istoriją, rezultatas. Visi mūsų gimnazijos renginiai, projektai yra orientuoti ugdyti pilietiškumą, Lietuvos istorija integruojama į ugdymą: mokykloje įkurta Lietuvos alėja, rengiami žygiai partizanų takais. Pernai 10 km žygyje-ekspedicijoje, skirtame Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanams atminti, dalyvavo ir pats viceministras Žilvinas Tomkus. Gimnazijoje veikia Rezistencijos muziejus, kurios įkūrėjas Stanislovas Burba rūpintis muziejumi perdavė istorijos mokytojams“, – kalbėjo Darbėnų gimnazijos vadovė Sonata Litvinienė. Ji patikino, kad ir perduotąją vėliavą jie saugosią šiame muziejuje, o iškels tik ypatingomis progomis: per valstybines šventes, žygiuodami į partizanų atminimo žygius ir pan. O ligi tol dar ją oficialiai pristatys visai gimnazijos bendruomenei, kai po žiemos atostogų klasės vėl prisipildys mokinių.
Viešnagė Krašto apsaugos ministerijoje Delegacijos dalyvių žodžiais, šiemet Sausio 1-oji ir Lietuvos vėliavos diena jiems buvusi neeilinė: visi buvę pakylėti ceremonijos Katedros aikštėje, kurioje dalyvavo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vilniaus meras Valdas Benkunskas, vyskupai ir kunigai, minia miestiečių. „Būnant ten, širdis virpėjo iš jaudulio. Kai pagalvoji, kad mūsų mažas miestelis vertas tos vėliavos, kuri visus metus reprezentavo Lietuvą, plazdėdama kunigaikščio Gedimino pilies bokšte, užplūdo ypatingos emocijos. Ir tai pagarsinta tokiame iškilmingame renginyje. Lietuvos vėliavos dieną dar galėtume būti tokioje ceremonijoje ir kitais metais, bet vėliavos jau nebegautume, nes tokios yra nuostatos – antrąkart jos laimėti mokykla nebegali. Tai dar labiau skatina mus stengtis, dar labiau mylėti savo kraštą, savo tėvynę Lietuvą, branginti tuos žmones, kurių dėka turime iškovotą laisvę“, – įspūdžiais dalijosi Darbėnų seniūnas A. Poškys. Po renginio darbėniškiai buvo pakviesti į Krašto apsaugos ministeriją, kur vadinamojoje Juodojoje salėje – aptiktoje buvusio vienuolyno kalvėje – juos pasitiko krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, įteikė padėką ir pakvietė sočių pietų. Grįždami namo, keliautojai dar sustojo Kryžkalnyje, kur aplankė memorialą Lietuvos partizanams. Minėjo ir Kretinga Sausio 1-osios vidurdienį Kretingos Rotušės aikštėje prie Nepriklausomybės paminklo taip pat buvo iškilmingai paminėta Lietuvos vėliavos diena – pakelta nauja vėliava, kurią pašventino Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas. O nuleistoji ankstesnė Lietuvos vėliava perduota saugoti Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-osios rinktinės 305 kuopai. --- Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė dešimties Lietuvos savanorių grupė. Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava buvo iškelta 1988 m. spalio 7 d. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena, tą dieną kasmet rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija.
|
|
