|
|
|
Dominyka Gudauskaitė: „Darau viską, kad būčiau scenoje“
Pranciškonų gimnazijos mokinė Dominyka Gudauskaitė sukasi kaip vijurkas įvairiose veiklose. Ir turbūt kai kuriuos stebina savo aktyvumu – kaip ji visur suspėja. Tikra lyderė. Pelnytai tokia nominacija buvo ir apdovanota. Ji – Pranciškonų gimnazijos prezidentė, taip pat yra gimnazijos grupės „Domino efektas“ narė ir dar vaidina jaunimo teatre „Atžalynas“. Prezidento postas – lyderystė, kuri įkvepia ir kitus Nuo mažens Dominyka buvo labai veikli. Savo gatvėje ji buvo Olimpinių žaidynių organizatorė. Pirmojoje mokykloje, Simono Daukanto progimnazijoje, buvo klasės seniūnė, Mokinių savivaldos prezidentė. Pradėjusi mokytis Pranciškonų mokykloje, vėl buvo išrinkta klasės seniūne. Su „Atžalyno“ vadove Aukse Antuliene dalyvavo „Erasmus“ projekte Čekijoje, kuriame mokėsi, kaip rašyti projektus jaunimo organizacijoms. „Dėl noro kurti renginius mokiniams, įsitraukiau į mokinių savivaldos veiklą. Dvejus metus mokiausi iš Pranciškonų gimnazijos mokinių savivaldos prezidentų ir aktyviai dalyvavau savivaldos veikloje. Šių mokslo metų rugsėjį, organizuojant Mokytojų dienos šventę, pajutau, kad esu naujos mokinių savivaldos komandos lyderė. Mano režisuotas renginys, organizuotas komandos darbas parodė, kad aš galiu į mokytojų širdį atnešti džiaugsmą, juos prajuokinti, o mokinius padrąsinti veikti, lipti į sceną, kalbėti viešai ir iš širdies bei lyderiauti. Prezidento postas – lyderystė, kuri įkvepia ir kitus būti lyderiais!“ – sakė mokinė.
Kaip pradėjo vesti renginius Dominykos veiklumas prasidėjo nuo jos pastebėjimo. Ketvirtoje klasėje Simono Daukanto progimnazijos buvusi pavaduotoja Judita Leščiauskienė pastebėjo Dominykos drąsą kalbėti viešai ir pakvietė vesti „Greito skaitymo“ seminarą bendraklasiams. Seminaras buvo toks sėkmingas, kad per savaitę ji vedė dar 3 seminarus savo mokykloje ir Marijono Daujoto progimnazijoje vienoje pradinukų klasėje. Po seminarų ją pakvietė vesti didžiausią mokyklos renginį – „Padėkos dieną“. Būtent tais metais ir prasidėjo jos renginių vedimo karjera. Ji vedė beveik visas Rugsėjo 1-osios šventes, atliko Pepės Ilgakojinės vaidmenį. Tada ji jau žinojo, kad, baigusi Kretingos meno mokyklos Dailės skyrių, pasuks į „Atžalyną“. Norėjo dainuoti nuo mažumės „Aš – scenos žmogus, – sakė moksleivė. – Darau viską, kad joje būčiau, todėl ir pradėjau dainuoti. Buvau maža – norėjau būti žvaigždė. Didžiausios žvaigždės Lietuvoje yra dainininkės, o aš nemokėjau dainuoti. Ėjau nuo vieno mokytojo pas kitą prašydama, kad tik mane mokytų.“ Kartą Pranciškonų gimnazijoje per pertrauką ji išgirdo muzikuojančius mokinius. „Nuėjau, paėmiau mikrofoną ir dainavau. Dainavau taip, kaip mokėjau, nes svarbiausia man buvo siekti savo tikslo. Visi tuo metu muzikuojantys kartu jautėsi taip pat“, – pasakojo Dominyka. Bet per dvejus metus gimnazijos grupė prikvietė labai talentingų mokinių. Jie baigę Kretingos meno mokykloje muzikos specialybę. Jie yra grupės lyderiai. Su jais ir buvo įkurta grupė „Domino efektas“. Talentą pastebėjo tėvai Meniškąją merginos pusę jau vaikystėje pastebėjo jos tėvai Dalia ir Mindaugas Gudauskai. „Jie nuvedė mane į Kretingos meno mokyklą. O Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje šią pusę atrasti man padėjo pirmoji mokytoja Rasa Marciulevičienė, pavaduotoja Judita Leščiauskienė ir auklėtoja lietuvių kalbos mokytoja Sigita Dirmeitienė“, – mergina pedagogėms skyrė gerus žodžius už jos veiklumo skatinimą. Šios veiklos merginai yra lyg gaivus vėjas, o prisiminimų ji turi labai daug. „Turiu minčių sąsiuvinį, į kurį užsirašau knygų, renginių, spektaklių, parodų, seminarų, mokymų, festivalių idėjas, žaidimus, veiklas. Vis dar girdžiu, kaip juokiasi Pranciškonų gimnazijos mokytojai, jaučiu svaiginantį aukštį, kai vaidinau ant Kretingos Simono Daukanto mokyklos stogo, išgyvenu pirmąją meilę, kurią sutikau tarptautiniame festivalyje“, – neslėpė džiaugsmo Dominyka, pasakodama apie savo nuveiktus darbus. Pati siekia gerai mokytis, skatina ir kitus Dabar ji kuria stiprią Pranciškonų gimnazijos mokinių savivaldos komandą, kurios lyderiai įkvėptų lyderystę savo klasėse, skatintų pagarbų mokinių bendradarbiavimą su mokytojais, siekiant geresnių mokslų rezultatų. „Todėl ir mano svarbiausias tikslas – labai gerai mokytis. Tik šis tikslas mane veda prie ateities tikslų – studijų svajonių universitete“, – sakė ji. Pasiteiravus, apie kokią studijų kryptį svajoja ir užsiminus, kad gal sieks ateityje ir šalies vadovo posto, ji nusijuokė, kad turbūt svajonė būti šalies valdovo poste nėra blogas pasirinkimas, bet ji turi kitokių karjeros norų. „Svajoju apie kūrybinių komunikacijų studijas Vilniaus universitete ir darbą televizijoje. Apie šalies vadovo postą nesvajoju. Noriu būti televizijos vadove, nes televizijos žiūrovai – didžiausia auditorija Lietuvoje“, – pasidalijo savo svajone. Mokslai – svarbiausia veikla Paklausta, ar veiklos netrukdo mokslams, ji prisipažino, kad viskam gyvenime užtenka laiko, kai sugebi pats viską susidėlioti. „Svarbiausia veikla yra mokslai. Grįžtu iš mokyklos, pasidedu telefoną ir mokausi. Tikslų rašymas, darbų planavimas darbo kalendoriuje, atsakingumas man padeda valdyti visas veiklas. Kai planuoji savo veiklą, spėji ir mokytis, ir organizuoti, ir vaidinti, ir dainuoti“, – pasidalijo mergina.
Marija KALNIŪTĖ
„P. n." akademijos narė
|
|
