Svajonės siekis nuvedė į Stokholmą

Emilija Dooling ilgai ieškojo, kur norėtų realizuoti save, bet nuo savo meniškos prigimties pabėgti nepavyko.

Dvidešimtmetė Emilija Dooling Kretingą vadina savo namais ir ta vieta, kur jai geriausia, nors gimė ir užaugo ji Amerikoje. Tad, kai reikėjo rinktis, kur gyvenimo kelias nuves, baigus mokyklą, abejonių nekilo – visa šeima susikrovė lagaminus, grįžo namo ir pradėjo mąstyti, kur mokytis Emilijai toliau ir kaip realizuoti savo svajones.

Apie įsikūrimą Lietuvoje galvojo seniai

„Man Lietuvoje visada patiko. Čia ir maistas skanesnis, ir mokslai pigesni, čia gyvena šeimos narių. Daug traukos dalykų“, – vardijo Emilija.

Emilijos mama Rasa, užsiminusi, kas galėjo dukros norui padaryti įtaką, prisiminė, jog 2019 metais buvo minimi Pasaulio lietuvių metai, tuomet Nidoje buvo suorganizuotas Pasaulio lietuvių lyderių suvažiavimas ir buvo paskelbta, kad pirmą kartą organizuojama Pasaulio jaunimo stovykla. Būtent šioje stovykloje pavyko sudalyvauti ir Emilijai. Prieš tai ji dalyvaudavo jaunimo mainų programoje, kad studentai galėtų pažinti Lietuvą iš vidaus ir stažuotis pagal savo specialybes.

Po Pasaulio jaunimo stovyklos, Rasa papasakojo, dukra grįžo pakylėta, atrodė, kad tai padarė didžiulę įtaką. „Ten tikrai buvo labai smagu, bet norą kurti gyvenimą Lietuvoje turėjau jau ir prieš šią stovyklą. Man čia visada atrodė patogi vieta. Tad pradėjau čia žvalgytis ir studijų“, – sakė Emilija.

O jos studijų pasirinkimai buvo labai įvairūs. Dar gyvendama Amerikoje ji buvo įsitikinusi, kad studijuos animaciją, jau ir universitetų tam žvalgėsi. O kai sumąstė, kad širdis traukia Lietuvos link, pasikeitė ir studijų norai. Iš pradžių mergina galvojo apie odontologiją, o vėliau sugalvojo, kad jai galėtų būti įdomi komunikacija.

„Visada linkau prie menų, man labai patinka piešti. Norėjau mokytis meno mokykloje, bet paaiškėjo, kad mano darbų aplankas nėra pakankamai platus, nes mano taikoma technika nebuvo tokia įvairi. Bet mano darbai yra gražūs, techniškai viskas išpildyta“, – apie savo polinkius pasakojo Emilija, pripažinusi, kad jai labiausiai patinka piešti veidus.

Mergina prisipažino, kad po šio įvykio jai sumažėjo motyvacija siekti savo svajonės menų pasaulyje, tad ji ir ėmė galvoti apie odontologiją.

Mamos pasiūlymas viską sudėliojo į vietas

Įprasta, kad jaunam žmogui sunku apsispręsti, kokią specialybę pasirinkti. Tad pasirinko tuo metu atrodžiusią aktualiausią specialybę – šiuolaikinę komunikaciją LCC tarptautiniame universitete.

„Pradėjau mokytis ir supratau, kad nenoriu užsiimti tokia veikla, nemačiau savęs toje specialybėje, nesugalvojau, ką aš galėčiau su ja toliau veikti“, – neslėpė Emilija.

Mergina savo abejonėmis pasidalino su savo tėvais ir galiausiai meniškoji Emilijos prigimtis nugalėjo. „Reikėjo pripažinti, kad jos svajonė vis dėlto siejasi su menais.

Tiesiog ją pažinojau ir žinojau, kad ji yra labiau meniškas negu biuro žmogus. Kadangi jai visada patikdavo daryti sau makiažus, vieną vakarą jai pasiūliau, kodėl nepagalvojus apie tokią sritį. Pradėjome ieškoti galimybių, kur jai būtų geriausia tobulėti vizažo srityje“, – pasakojo Emilijos mama Rasa.

Emilija pripažino, kad po tokio mamos pasiūlymo jai tarsi pasidarė viskas aišku, kaip šviesa būtų praskaidrinusi tamsumas. „Ir anksčiau ji buvo man apie tai užsiminusi, bet tada nepriėmiau tai rimtai, nes buvau labai pasinėrusi į animaciją, visos svajonės sukosi tik apie tai“, – šypsojosi Emilija.

Taip studijų galimybės ją nuvedė į Švedijos sostinę Stokholmą, kur penkis mėnesius krimto mokslus vizažo srityje.

Grožis slypi ir keistuose dalykuose

„Visada žinojau, kad Emilija yra meniška, kūrybinga ir jos meno pojūtis yra kitoks, ji nėra „barbiška“, viską nugludinanti panelė, jai patinka keisti, nestandartiniai sprendimai. Ir aš ją įsivaizduoju gal net kino industrijoje, kur ji galėtų kurti įvairiausius grimus. Žinoma, ji puikiai gali padaryti ir tradicinį makiažą, bet man atrodo, kad savo kūrybiškumą galėtų išreikšti dirbdama įdomiuose projektuose“, – apie Emiliją atsiliepė Rasa. Stokholme Emilija greit priprato, jai tiko ir patiko tiek miestas, tiek ir jame sutikti žmonės. „Baigiau pirmąjį kursą, kuris truko penkis mėnesius. Man pasiūlė tęsti mokslus ir mokytis pačiai būti mokytoja“, – pasakojo Emilija. Mokyklos vadovas pamatė merginoje glūdintį talentą ir paskatino toliau gilintis į mokslus, perduoti žinias taip, kad ir pati galėtų mokyti kitus. Šiuo metu Emilija jau turi kvalifikuoto vizažisto ir plaukų specialisto diplomą ir toliau mokysis tapti mokytoja, vėliau atliks praktiką.

Be visų vizažo subtilybių studentams suteikiama žinių, kaip save pateikti, marketingo pagrindų, taip pat suteikta galimybė save išbandyti organizuojamuose konkursuose, studentai pakviečiami sudalyvauti teminiuose vakarėliuose, kuriuose jie atlieka makiažus ant veido.

Emilija nepabūgsta sudalyvauti konkursuose. Viename jų, kur teko sugalvoti savo temą, svarbu, kad veidas pasakotų istoriją, ji užėmė antrąją vietą, Ant veido ji sugalvojo pavaizduoti visiškai neįprastą makiažui pelėsį.

„Vieną kartą mačiau gražų, estetišką pelėsį. Gražus, bet ir šlykštus. Tokia ir buvo esmė, reikėjo išlaviruoti tarp gražumo ir šlykštumo“, – apie net šlykščiuose dalykuose įžvelgiamą grožį pasakojo Emilija, kuo ji ir yra išskirtinė menininkė.

Po konkurso specialistai paaiškina, kodėl dalyviai užėmė tam tikras vietas, aptarė techniką, todėl tokie konkursai padeda jauniesiems menininkams tobulėti.

Vizažo konkurse mergina laimėjo antrąją vietą, ji sugebėjo estetiškai pavaizduoti pelėsį, bet puikiai gali atlikti ir klasikinį makiažą.

Švedijoje atrado save, bet Kretinga – namai

Emilijos šeimoje yra ne vienas, turintis menišką sielą, bet mergina įsitikinusi, kad kiekvienas gali būti menininkas, net jeigu ir nepaveldėjo noro kurti. „Talentas neatsiranda iš genetikos, sėkmingas žmogus yra tas, kuris įdeda daug pastangų. Talentingas žmogus, kuris nieko nedaro su tuo talentu, nebus ir sėkmingas“, – įsitikinusios abi pašnekovės.

Emilijai noro kurti ir tobulėti netrūksta, gal kiek trūksta, kaip pripažino ji pati, komersanto gyslelės.

„Emilija visada buvo labai kukli. Kai pasiūlau jai kur nors dalyvauti, ji iškart pasako, kad juk yra daug talentingų mergaičių. Bet talentinga yra ir ji pati, bet vis dėlto labiausiai rūpinasi kitais negu savimi pačia“, – pastebėjo Rasa.

Emilija, atradusi save Švedijoje, ten planuoja save realizuoti ir baigusi mokslus. Puikiai tiktų ir dėl to, kad Lietuvą nuo Švedijos skiria ne toks ir didelis atstumas. Tėvai papasakojo, kad buvo aplankę dukrą Švedijoje ir jiems jos sostinė taip pat pasirodė patraukli gyventi. „Jeigu ji nuspręs ten likti, džiaugsimės, nes galėsime vienas pas kitą nesunkiai nuvykti. Vis dėlto ne Amerika, kai atstumas nuo Lietuvos tikrai didžiulis“, – sakė Emilijos mama. Pasiteiravus, iš kur tiek drąsos vykti į kitą šalį, ten kurtis, Rasa pripažino, kad ir jai jos niekada netrūko, tad nesistebi, jog ir dukra tokia. Ji pati į Ameriką išvažiavo ieškodama geresnių gyvenimo galimybių ir tikėdama, kad netrukus grįš, bet pasiliko, sukūrė ten šeimą ir dukra užaugo būtent ten. Po praleistų metų Amerikoje vėlgi išdrįso pakeisti gyvenimą ir grįžti namo, kur teko naujai apsiprasti su savo gyvenamąja vieta, kaip ir jos sutuoktiniui, kuris Kretingoje tik svečiuodavosi. „Dabar Emilijos tėtis Kretingoje turi daugiau draugų negu aš pati, nes jis visur dalyvauja, dainuoja, sportuoja, greit rado bendraminčių“, – juokėsi Rasa.

„Kretinga visada bus mano namai, į kuriuos grįšiu. Ten, kur mano šeima ir širdžiai artima aplinka“, – paminėjo Emilija, o grįžusi ji visada pasiruošusi pasidalinti savo žiniomis ir papuošti prieš šventes vietines kretingiškes.

Kseverija JAKUTĖ

• Rašyti komentarą (0)