|
|
|
Šiemet šventes ukrainiečiai pasitiko niūriai
„Zelenskiui kaput, valdžia riejasi, JAV pinigų neduoda“, – tokiomis nuotaikomis gyvena Ukrainos žmonės, kai, tarkim, praėjusiais metais šventes šv. Kalėdas ukrainiečiai pasitiko džiaugsmingai ir su viltimi – tai buvo akivaizdu tiek Kijeve, tiek Charkove. Pernai po sėkmingo kontrpuolimo, kurį apvainikavo lapkrityje išlaisvintas Chersonas, ukrainiečių veiduose spindėjo šypsenos. Rusijos pasienyje esančiame Cirkūnų kaime, išgyvenusiame sugriovimus ir daug gyvybių nusinešusią okupaciją, praėjusį gruodį teko stebėti Kalėdų senio sutiktuvių šventę. Ji buvo surengta specialiai tam, kad padrąsintų pabėgusius gyventojus sugrįžti, nes esą artėja pergalė. Šiemet šventė Cirkūnuose buvo atšaukta, nes okupantai suaktyvėjo, dažniau bombarduoja apylinkę, baiminamasi dėl galimų aukų. Ties šia gyvenviete jau karo pradžioje ėjo fronto linija, todėl 90 proc. pastatų yra sugriauti arba apgriauti. Pagrindinę Kijevo eglę šiemet puošia vien įprasti žaisliukai, ir ji stovi nebe Soboro aikštės viduryje, o šone. Šiemet ant eglės nebeliko pernai kabojusių pergalės simbolių – taikos balandžių, greta kurių puikavosi Ukrainą kare remiančių šalių vėliavėlės, Lietuvos irgi. Kalbinami praeiviai tiek Charkove, tiek Kijeve sakė ir toliau tikintys saviškių pergale, tačiau neslėpė, kad šiuo metu yra daugiau nerimą keliančių dalykų negu pernai tokiu metu. Vienas aukštas pareigas einantis karininkas pasakė, kad pernai po Chersono išvadavimo jis su kolegomis svajojo, kad kitas Kalėdas sutiks išvaduotame Kryme, tačiau vietoje naujų pergalių šiuo metu vos pavyksta atsilaikyti prieš okupantų puolimą, o keliose vietose kariams tenka trauktis.
Pernai gatvėse nesimatė ir tiek daug sužeistų karių, o dabar juos tenka matyti visur. Prie Charkovo karinės ligoninės užkalbinus karius šie paliudijo, kad ligoninė yra perpildyta, todėl sužeistieji yra guldomi į visas kitas ligonines. Užšnekinus sužeistuosius šie neslėpė pykčio, kad privalo patys susimokėti už lašines ir dalį vaistų, nes šių ligoninėje trūksta. Sužeistuosius pykdo ir tai, kad ligoninė neaprūpina jų apatiniais baltiniais, todėl dalis karių po operacijų lovose esą guli nuogi. Mat karius iš fronto atvežus į ligoninę jų rūbus slaugės skubiai sukarpo, kad gulintį be sąmonės arba labai silpną karį galima būtų nurengti, o naujų apatinių neduoda. Sužeistieji kritikavo ir tai, kad kariai patys yra priversti pirkti karinę aprangą, mat gaunama iš ministerijos – nekokybiška. Kritikavo ir prastą ligoninės maitinimą, tvirtino prašantys bičiulių atnešti maisto iš aplinkinių kavinių. Šiaip kariškiai nenori bendrauti su žurnalistais, tvirtino, kad jiems tai yra uždrausta. Tačiau rimtai sužeisti kariai, tie, kurie po kojų ar rankų amputavimo yra atleisti nuo tolesnės tarnybos, noriai viską pasakojo, ir neslėpė, kad fronte situacija šiuo metu yra prasta. Ne tik todėl, kad priešas pasimokė iš klaidų ir tapo pavojingesnis, turi daugiau karių ir šaudmenų, bet ir todėl, kad Ukrainos kariuomenei trūksta karių savanorių. Mat tie, kurie kovojo nuo 2014 metų ir buvo patyrę, dauguma žuvo arba yra sužeisti. O nauji šauktiniai yra per trumpai mokyti, dalis netinka karybai, nes per bombardavimus išgyvena stresą, nerodo iniciatyvos ir net atsisako eiti į puolimą.
Tai, kad ima trūkti gerai apmokytų ir ryžtingų karių, paliudijo ir vienos brigados vadas, prašęs neminėti jo pavardės. Karininkas pareiškė, kad savanoriais į kariuomenę vaikinai veržėsi karo pradžioje, o dabar tenka tenkintis tik šauktiniais, kurių kovingumas yra gerokai mažesnis. Šį karininką liūdino ir visuomenėje sklandantys gandai, kad prezidentas Volodimyras Zelenskis nori nušalinti nuo pareigų kariuomenės vadą Valerijų Zalužną. Mat esą pavydi, kad šis tapo dvigubai populiaresniu ir gali laimėti prezidento rinkimuose. Prezidento rinkimai Ukrainoje pagal konstituciją turi įvykti 2024 metų kovo 31 dieną, tačiau V. Zelesnkis delsia juos skelbti, motyvuodamas, kad šalyje vyksta karas. Tačiau opozicija priminė, kad karas šalyje vyksta nuo 2014 m., ir prezidento rinkimai jo metu vyko.
Apie prezidento ir kariuomenės vado konfliktą viešai diskutuoja tiek Kijevo, tiek Vakarų žiniasklaida. Laikraščio „Ukrainska Pravda“ teigimu, atleisti karo ministrą būtų milžiniška klaida. Primenamas ir Londono žurnalo „The Economist“ tvirtinimas, kad prezidentas idealizuoja Ukrainos armijos galimybes, nesugeba kritiškai vertinti padėties fronte, to, kad ji yra prasta, o šiųmetinis kontrpuolimas visiškai nenusisekė. Vienintelis apie tai viešai išdrįso pasakyti V. Zalužnas, už ką susilaukė prezidento kritikos, o gynybos ministras prasitarė apie ketinimą atleisti armijos vadą. Vietos kariškiai neslėpė manantys, kad prezidentas per daug kišasi į kariuomenės veiklą, neslėpė neketinantys už jį balsuoti prezidento rinkimuose. Spėjama, kad Vakarų valstybės pagrasė V. Zelenskiui, kad, nesurengus prezidento rinkimų, bus pristabdyta finansinė parama. Kariškiai vylėsi, kad pavasarį nauju prezidentu bus išrinktas V. Zalužnas, turintis didesnį autoritetą negu V. Zelenskis. Prezidento autoritetui pakenkė ne tiek autoritarizmas ir kišimasis į kariuomenės reikalus, kiek nesugebėjimas pažaboti korupcijos, su kuria prieš karą rimtai net nebuvo kovojama, o į aferas yra įsivėlę V. Zelenskio aplinkos žmonės. Ukrainiečių nuotaiką blogina ne tik užsitęsęs karas, sunkėjanti ekonominė ir finansinė daugybės šeimų situacija, visaapimanti korupcija, prezidento ir V. Zalužno konfliktas, bet ir blogos žinios iš JAV – apie tai, kad šios šalies kongresmenai respublikonai vis labiau priešinasi teikti finansinę paramą Ukrainai. Nerimą didina ir sociologinės apklausos Vašingtone, liudijančios, kad kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus JAV gali laimėti Kijevui kritiškas Donaldas Trumpas, o be JAV paramos Ukrainos padėtis fronte taptų dar blogesnė.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Kijevo Ukrainoje
|
|
