|
|
|
Ar tikrai Popiežius laimina vienalytes santuokas
Prieš Kalėdas Vatikane paskelbta deklaracija „Fiducia supplicans“, kuriai pritarė Popiežius Pranciškus, sukėlė sąmyšį ne tik tikinčiųjų bendruomenėse, bet ir tarp aukšto rango dvasininkų visame pasaulyje. Didžiausia takoskyra tapo vienalyčių santuokų laiminimo samprata. Dokumento esmė Trijų dalių ir 45 paragrafų deklaracija su įvadu ir pristatymu yra išsamus vienuolikos puslapių dokumentas apie palaiminimų sampratą ir praktikavimą Bažnyčioje su galimybe tam tikrą palaiminimų tipą išplėsti. Oficialiame Vatikano pranešime teigiama, kad deklaracija „Fiducia supplicans“ aptaria palaiminimų pastoracinę reikšmę nekeičiant tradicinės Bažnyčios doktrinos santuokos klausimu. Ji paaiškina su sakramentiniu ir liturginiu kontekstu susietus palaiminimus, kurie skiriasi nuo palaiminimų, kaip maldos už Dievo globos savo kelyje trokštančius asmenis. Yra galimybė tokius palaiminimus, aiškiai nurodžius vengti panašumų su sakramentų teikimu, suteikti tiek nereguliarioms poroms, tiek tos pačios lyties poroms. Pristačius santuokos sakramento palaiminimą (I dalis) ir kitokių palaiminimų prasmę (II dalis), dokumento trečiojoje dalyje dėmesys skiriamas nereguliarių ir tos pačios lyties porų palaiminimui. Joje, be kita ko, atmetama galimybė rengti ar plėsti apeigyną nereguliarių porų liturginiam palaiminimui, bet ir priduriama, kad tai neturi kliudyti ar drausti Bažnyčios artumą nereguliarioms poroms kiekvienoje situacijoje, kai jos prašo Dievo pagalbos per paprastą palaiminimą. Šis dokumentas, įvairiai suprantamas ir interpretuojamas, sukėlė tikrą audrą tarp tikinčiųjų, kad Popiežius neva leido laiminti tos pačios lyties asmenų santuokas. Kretingos katalikų parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas kreipėsi į „Pajūrio naujienų“ redakciją, kad, pasiremiant Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekano dr. Beno Ulevičiaus komentarais, būtų paaiškinta šio dokumento esmė ir tolimesnė Kretingos katalikų bendruomenės pozicija.
Siūlo įsigilinti į teiginius Naująjį Vatikano dokumentą jo kritikai pristato kaip didelę naujieną su skambiomis antraštėmis „Popiežius leido laiminti...“ Tačiau B. Ulevičius paaiškino, kad jame nėra nei kažko labai naujo, nei skandalingo: „Dokumente Bažnyčios mokymas vadinamas „nekintančiu“ ir labai aiškiai be dviprasmybių pakartojamas. Neišreiškiama jokia intencija šį mokymą pakeisti. Kartu primenama, kad laiminti turime dosniai.“ B. Ulevičius deklaracijos kritikams pasiūlė smulkiau detalizuoti jos teiginius: „Suskaičiuokite, kiek kartų deklaracijoje patvirtinamas „amžinas / nekintantis“ Bažnyčios mokymas apie santuoką kaip vyro ir moters sandorą, atvirą gyvybei. Aiškiai sakoma, kad Bažnyčia niekada negali laiminti nesantuokinės poros sąjungos ar intymių santykių ne santuokoje. Suskaičiuokite, kiek kartų pabrėžiama, kad neformalus laiminimas neturi būti apeiginis ir netgi kokiu nors būdu priminti santuokos apeigų. Suskaičiuokite, kiek kartų pabrėžiama, kad neformalus laiminimas apskritai negali sudaryti nesantuokinio ryšio palaiminimo įspūdžio. Pvz., nei drabužiais, nei gestais, nei vaizdu, nei intencija negalima sudaryti nesantuokinio ryšio laiminimo regimybės. Kad nevalia teikti tokio palaiminimo, jei tai sudarys vaizdą, kad laiminamas nesantuokinis ryšys. Suskaičiuokite, kiek kartų minima, kad tokio palaiminimo atveju turi būti išvengta klaidinančio įspūdžio (confusion). Deklaracijoje pabrėžiama, kad niekam nevalia tokio palaiminimo organizuoti, populiarinti, jam specialiai kviesti, kurti tokio laiminimo tradicijas ar apeigas. Deklaracija pabrėžia, kad tokio palaiminimo niekada nevalia teikti civilinės sąjungos ceremonijos metu ar net kokiame nors tokios ceremonijos kontekste. Deklaracija, kaip ir visi Bažnyčios dokumentai, nepanaikina ankstesnių dokumentų (nebent tai aiškiai pasakytų). Ar skaitėte dar šviežią (2021 m.) Tikėjimo kongregacijos „Atsakymą į klausimą apie tos pačios lyties sąjungų laiminimą“ (Responsium at dubium)? Tai dokumentas, kuriame atsakoma neigiamai ir nepaprastai aiškiai primenamas Bažnyčios mokymas. Pvz., čia teigiama: „Mes Dievui svarbesni nei visos nuodėmės, kurias galime padaryti. Tačiau Dievas negali laiminti nuodėmės: jis laimina nuodėmingą žmogų, kad šis suvoktų, jog yra meilės plano dalis ir leistųsi Dievo perkeičiamas. Dievas priima mus tokius, kokie esame, bet niekada nepalieka mūsų tokiais pačiais. Dėl šių priežasčių Bažnyčia neturi ir negali turėti galios palaiminti tos pačios lyties sąjungas.“ Suskaičiuokite, kiek kartų naujojoje Deklaracijoje naudojamos nuorodos į 2021 m. Responsium ir jo mintys cituojamos? 2021 m. Responsium yra naujosios deklaracijos pagrindas, Deklaracija tęsia Responsium mintį. Deklaracija teisingai daro skirtumą tarp sakramentinių palaiminimų ir neformalių / spontaniškų / „paprastų“ palaiminimų. Sakramentiniam palaiminimui būtina, kad laiminamasis būtų malonės būvyje, neturėtų nuodėmių (būtų jas išpažinęs ir pasiryžęs nenusidėti) ar (išpažinties atveju) būtų tinkamai pasirengęs sakramentą priimti. Tuo tarpu neformaliam/spontaniškam palaiminimui visa tai neprivaloma. Pamatei einantį kunigą – priėjai ir paprašei: „Tėve, palaimink mane, mus.“ Kunigas tokiu atveju nekamantinėja, nemėgina išsiaiškinti, kokių nuodėmių turi ar kokioje gyvenimo situacijoje esi, kokios aplinkybės tave kausto. Laimina, prašydamas Dievo pagalbos. Pvz., jei dėl kokių nors priežasčių negali priimti Komunijos, prieini gauti palaiminimą. Jei dėl kokių nors priežasčių negali atlikti galiojančios išpažinties, visada gali prašyti maldos ir palaiminimo. Kunigas prieš laimindamas nekels sąlygų, neklausinės, nereikalaus, nepamokslaus. Nes taip laiminant (Deklaracija tai pamini), prašoma, kad Dievo padedamas asmuo / asmenys galėtų kreipti savo gyvenimą, kad visiškai atitiktų Dievo planą. Jei tai galioja visų kitų Dievo kūrybos plano neatitinkančių gyvenimo situacijų atveju (ir mano paties atveju), kodėl negalioja nesantuokoje gyvenančiųjų atveju? Panašiai galima situacija, kai tos pačios lyties pora (ypač sulaukusi brandaus ar senyvo amžiaus) patiria atsivertimą, atlieka išpažintį ir pasiryžta toliau gyventi be intymių santykių (broliškai arba seseriškai). Kodėl kunigas negalėtų suteikti jai palaiminimo (ne liturgijoje, ne viešai, bet privačiai)? Apibendrinu. Ši deklaracija atsirado ne lygioje vietoje. Ji yra tolesnis atsakymas į klausimą „ar galima laiminti arba atsisakyti laiminti nesantuokines poras?“ Tad šią deklaraciją klausiantieji turėtų priimti iš skirtingų pozicijų: *Norintiesiems laiminti nesantuokines poras deklaracija aiškiai primena Bažnyčios mokymą ir jokiais atvejais neleidžia laiminti tokios sąjungos ar jos regimybės. *Norintiesiems uždrausti bet kokį laiminimą deklaracija primena, kad Bažnyčia turi pareigą laiminti visus, kad laiminimas turi evangelizacinę reikšmę, rodo Dievo kvietimą ir pan. Nuo savęs pridursiu, jog Jėzus mums liepė laiminti net priešus. Tad kokį pagrindą mes, nusidėjėliai, turime nelaiminti prie mūsų prisiartinusių nusidėjėlių, jei šie mėgina glaustis prie Bažnyčios, ateina prašydami, galbūt svarstydami savo situaciją ir nemėgina mūsų priversti patvirtinti jų sąjunginį ryšį? Ramybės, kantrybės, nepameskime galvos ir širdies, neradikalizuokime ir neskandalizuokime patys to, kas nėra nei labai radikalu, nei skandalinga.“
Parengė Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
|
|
