|
|
|
„AiDi“ linijos keramika spinduliuoja spalvomis ir kelia nuotaiką
Šioms Kalėdoms sukurti kretingiškės 32-jų Kristinos Lonkutytės, prekinio ženklo „AiDi“ įkūrėjos, darbai iš polimerinio molio – puodeliai, dubenėliai, arbatos sieteliai, stalo įrankiai, įvairūs suvenyrai ir papuošalai – stebina spalvingumu, originalumu ir žaismingumu. Darbus moteris pristato kasmetinėse kalėdinėse mugėse viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje, taip pat savo internetiniame tinklalapyje. Kretingiškė, pagal specialybę – kraštovaizdžio inžinierė, lipdyti iš polimerinio molio, sakė, ėmėsi susilaukusi pirmagimio sūnaus Aido. „Sūnus gimė prieš 7-erius metus, o kai šventėme jo pirmąjį gimtadienį, labai norėjau padovanoti jam savo rankomis sukurtą tokią dovaną, kurią jis prisimintų ilgam, gal net visą gyvenimą. Mūsų šeimoje galioja tradicija – mano mama Loreta yra floristė. Ji nuo vaikystės mums visas gimtadienio ar kalėdines dovanas skoningai ir išmoningai įpakuodavo, karnavalams sukurdavo įspūdingus drabužius. Todėl ir man norėjosi savo vaikui sukurti mažą šventę“, – apie pirmuosius savo rankų darbo kūrinius – šaukštelį ir šakutę sūnui – kalbėjo Kristina. Taip pamažu įsivažiavo, darbui skirdama tik vaiko pietų miegą ir vėlyvus vakarus. O kadangi visi namai aidėdavo nuo skardaus Aido balso, taip ilgainiui natūraliai gimė ir jos kuriamų darbų linijos pavadinimas „AiDi“. Iš pradžių suvenyrus Kristina išdovanodavo artimiesiems, draugams, o po to jų nuotraukas kėlė į internetą, – taip atsirado užsakovų. Kiekvienam, sakė, sukurianti pagal konkretų pageidavimą, kam ir ką norisi akcentuoti dovanojant. „Tarkim, paprašo dovanos snieglentininkui ar konkrečios įmonės bosui. Nusipaišau gaminio eskizą, stengdamasi išryškinti konkrečias savybes, jei pageidauja nuotaikingo gaminio – stengiuosi perteikti linksmą ir net šmaikštų personažą-simbolį.
Inspiracijų ieškau visur, netgi kasdienėje aplinkoje“, – apie idėjų paieškas ir jų realizavimą kalbėjo K. Lonkutytė. Kiekvienas jos kūrinys – skirtingas, ji perka tik puodelių formas, ant jų lipdo, gaminį „kepa“, po to jį nuima, glazūruoja, nuriebalina. Procesas užtrunka, kol gaminys nugula į dėžutę kaip skoningai supakuota dovana.
„Lipdyti mokiausi pati iš savęs, žinojau tik bendrus principus – kad reikia maišyti bazines molio spalvas, kad išgautum kuo įvairesnių atspalvių, lipdyti rankomis ir gaminį kepti krosnelėje, kad molis taptų nedūžtančia tvirta medžiaga. O visa kita – tavo paties išmonė“, – kalbėjo K. Lonkutytė, patikinusi, kad menams, muzikai buvusi neabejinga nuo mokyklos suolo: ji mokėsi pas dailės mokytoją Liudą Liaudanskaitę ir laikė dailės abitūros egzaminą, O Kretingos meno mokykloje mokėsi groti pianinu ir chorinio dainavimo, šoko ansamblyje. Laikotarpiu nuo „AiDi“ įsikūrimo pradžios ligi šiandienos Kristinos šeimoje gimė dar vienas vaikas – duktė Miglė, kuriai jau treji. „Darbų namie – per akis, todėl kol kas dar negaliu išpildyti didžiausios svajonės – savo namuose įkurti polimerinio molio studiją, kad lipdyti galėčiau mokyti vaikus ar tėvus kartu su jų atžalomis. Jau buvau surengusi vaikų vasaros stovyklėlę, labai patiko, tad norėtųsi, kad ši veikla taptų mano tolimesniu tiesioginiu darbu“, – atviravo K. Lonkutytė, pastaruoju metu labiau besigilinanti į papuošalų kūrybą. – Papuošalų pasiūla didžiulė, jais rinka perpildyta, todėl reikia žinių, kad įgyvendintum kažką naujo, savito ir originalaus.“
|
|
