|
|
|
Sukilo į kovą už Salantų gimnaziją. Meras pažadėjo ministrą
Valanda karštų diskusijų apie tai, kaip išsaugoti Salantų gimnaziją, kai III gimnazinėje klasėje moksleivių nusimato mažiau negu nustatytas skaičius, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir Seimo narius skubos tvarka prieš svarbų posėdį pasiekę gyventojų parašai laukiamo rezultato nedavė: formuojant trečias klases reikalavimas turėti 21 mokinį išlieka. Prašė palaikymo, atskleidė planus Porą dienų prieš Vyriausybei pritariant tokiai nuostatai, meras salantiškiams sakė, jog, virš gimnazijos pakibus Damoklo kardui, tiek jam, tiek už ugdymo įstaigą „sergančiai“ visai rajono Tarybai būtinas Salantų bendruomenės palaikymas. „Darykit viską, kad į mokyklą pritrauktumėt tuos penkis mokinius, kalbinkit savo pažįstamus, draugus, kaimynus, kvieskitės šeimas iš kur tik galit – yra gyvenančių Salantuose, aplink Salantus ir netoli jų, net Anglijoje ar Vokietijoje“, – sakė A. Kalnius. Vyriausybėje suderintas mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo pakeitimų projektas yra aktualus daugeliui ir kitų šalies gimnazijų, sunkiau surenkančių vienuoliktokus. Salantų gimnazijoje šiemet jų 16, jie kaip mokosi, taip ir baigs, tačiau nuo kitų metų, nesant 21 mokinio, III gimnazinės klasės įstaigoje nebegalės būti. „Jeigu Vyriausybė sprendimui pritars, mes pradėsime kovą“, – pirmadienį pareiškė meras. Jis išvardijo ir tris kraštutinius kelius Salantų gimnazijai išlikti: pirmas – nepaklusti ir nevykdyti Vyriausybės sprendimo, antras – Vyriausybės sprendimą skųsti Konstituciniam teismui ir trečias – kreiptis tiesiogiai į Lietuvos Respublikos Prezidentą, kad sprendimą panaikintų. Tiesa, norint apskųsti Konstituciniam teismui, reikėtų gauti 1/5 Seimo narių balsų. Vargu, ar tiek pavyktų surinkti, nes dauguma tautos išrinktųjų tokiai reformai neprieštaravo. Jeigu nutarimo būtų nepaisoma, Vyriausybės atstovė Klaipėdos regione tokius veiksmus apskųstų, ir Savivaldybei tektų bylinėtis teismuose. Nors, kaip sakė meras, bylinėtis su valstybe, kurioje gyvena, jam būtų skaudu, be to, nežinia, ar pavyktų laimėti, tačiau geras dalykas tas, kad teisminiai procesai leistų „pratempti“ laiką – o gal iki 2024-ųjų rugsėjo susidarytų ir tinklo kūrimo taisyklėse reikalaujamas 21 gimnazisto skaičius. Kelią užkirsti gali ir PUPP A. Kalnius blogu reiškiniu pavadino tai, kad mokinių skaičiaus ribojimai taikomi tik valstybinėms mokykloms, o privačioms – ne. Panašiai, sakė, yra ir medicinos srityje, kai valstybiniame sektoriuje galioja vienokie kriterijai ir reikalavimai, privačiame – kitokie. Tai, A. Kalniaus manymu, neteisinga. Meras pateikė kai kurių skaičių: 2021–2022 mokslo metais trečioje gimnazinėje klasėje Salantuose mokėsi 26, 2022 –2023 mokslo metais 24, o 2023–2024 mokslo metais 16 vaikų. „Štai čia ir yra ta grėsmė, – kalbėjo jis. – Kitais metais moksleivių turėtų būti 21, tai yra tiek, kiek reikalaujama, bet klausimas, ar visi jie Salantuose liks? Jei nors vienas išvažiuos mokytis į profesinę mokyklą, trečia klasė negalės būti komplektuojama.“ Bet, pasak rajono Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės, moksleivių sumažėti gali dar ir dėl kitos svarbios priežasties: nežinia, kaip pasiseks pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), ar neišlaikius kai kuriems moksleiviams nebus užkirstas kelias į III gimnazinę klasę. Anot vedėjos, ši gimnazija per 80 savo gyvavimo metų yra išugdžiusi daug gabių žmonių, kolektyvas tvirtas, turi savo vertybes, viziją. „Jeigu iš abiturientų laidos pusė įstoja į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas, vadinasi, pasiekimai geri, kai kurių dalykų rodikliai pranoksta šalies vidurkį“, – apibūdino A. Burbienė.
Pasigedo logikos Rajono Tarybos Švietimo komiteto pirmininko Tomo Abelkio teigimu, į Vyriausybę buvo kreiptasi ir per Lietuvos savivaldybių asociaciją, buvo siūlyta, kad paskutinėse gimnazijų klasėse galėtų mokytis 15 mokinių. Tačiau toks siūlymas nebuvo išgirstas. Po šios reformos iš viso Lietuvoje turėtų nelikti 50-ies gimnazijų. „Sužaidė kažkiek emocijos, „nuramino“, kad, sudarius sutartis su kitomis rajono gimnazijomis, tos, kuriose trūksta mokinių, galėtų likti filialai...“, – sakė T. Abelkis. Tiek metų puoselėta Salantų gimnazija, politiko nuomone, yra šio miesto bendruomenės dalis, o dabartinės Vyriausybės elgesys prieštarauja siekiui išlaikyti regionus, skatinti, kad juose kurtųsi jauni žmonės, vaikus auginančios šeimos. „Važiuojama kaip buldozeriu, naikinama viskas, kas papuola: medicinos įstaigos, mokyklos, žemės ūkis... Koks tolesnis tikslas? – sunku pasakyti“, – apgailestavo Švietimo komiteto pirmininkas. Jo žiniomis, 21 vaiko gimnazijos klasėje reikia tam, kad per pamokas ugdytinius būtų galima paskirstyti į du modulius – viename 10, kitame – 11 moksleivių. „Gal išrinkus labiau mąstančią valdžią to nebūtų?“ – svarstė jis. Kolegai pritarė politikas ir mokytojas Darius Petreikis: „Loginio paaiškinimo, kodėl 21 vaikas yra gerai, gaus platesnį išsilavinimą, o 16 ar 18 vaikų – blogai, ir aš nematau. Nesuprantu, kodėl klasę padalinus į grupes po 10 ir 11 vaikų – gerai, o po 8 ir 9 vaikus – jau blogai. Ir Vyriausybėje sėdinčiųjų mes galėtume to paklausti, bet tikriausiai neatsakytų. Jie įsivaizduoja, kad taip turi būti, ir laikosi įsikibę“, – kalbėjo D. Petreikis. T. Abelkis įvardijo, kodėl, jo nuomone, naikinamos gimnazijos – todėl, kad milijonai eurų investuojami į profesinį mokymą, profesinės mokyklos sujungiamos, stiprinamos. Aukštosiose mokyklose yra per daug besimokančiųjų, o profesinėse moksleivių, kurie baigę užpildytų darbo rinką, šalyje trūksta. D. Petreikis neabejojo, kad, uždarius kai kurias Lietuvos gimnazijas, bus bandoma spręsti dar ir mokytojų trūkumo problemą – esą darbo netekusiais pedagogais bus „užlopomos kitų mokyklų skylės.“ Trys dienos, ir parašų daugiau negu gyventojų Į Salantų gimnazijos aktų salę susirinkę moksleivių tėvai, pedagogai, bendruomenių atstovai – vieningi kaip kumštis. „Tokie turim laikytis, turim norėti, kad vaikai mokytųsi čia. Jeigu jie anksti kelsis, važiuos į kitas rajono mokyklas, jausis pavargę, gerų rezultatų nepasieks“, – kalbėjo „Imbariečių draugijos“ pirmininkė Daiva Stonkuvienė. Ji prisiminė, kaip atkakliems salantiškiams prieš kelerius metus per vargus, bet pavyko apginti ir išsaugoti lopšelį-darželį. „Dabar visi, tarp jų turbūt pats meras, džiaugiasi“, – neabejojo D. Stonkuvienė. Tėvų komiteto pirmininkas Vidas Žabinskas gimnaziją pavadino miesto, kuris neturi nei didesnių pramonės objektų, nei ištaigingesnio pramogų komplekso, nei kokio kito traukos centro, brangakmeniu, ragino jį saugoti. „Išsikėlėm tikslą, ir štai per tris dienas pavyko surinkti 1 tūkstantį 687 parašų – tai yra gerokai daugiau negu Salantuose gyvena žmonių, nes gimnaziją lanko vaikai ir iš aplinkinių kaimų, ir iš Plungės, ir iš Skuodo rajonų. Tie parašai yra mūsų valios ir ryžto įrodymas“, – sakė V. Žabinskas. Bylą su parašais jis buvo pasiruošęs perduoti rajono merui, tačiau šis atsisakė priimti motyvuodamas, kad veiksmingiau būtų perduoti tiesiai į rankas švietimo, kultūros ir sporto ministrui Gintautui Jakštui. „Jeigu vėl taip gausiai susirinksit ir būsit tokie vieningi, aš jį čia atvešiu“, – pažadėjo A. Kalnius. Salė patenkinta suūžė – akivaizdu, kad ministro salantiškiai labai lauks. Rajono tarybos narė Vitalija Valančiutė savo krašto žmonių prašė dėl gimnazijos išsaugojimo padaryti tai, kas įmanoma, ir dar šiek tiek, kas neįmanoma: „nuo parašų rinkimo, jei reikės, – iki šakių.“ „Tai ir prie Seimo protestuoti gal važiuotumėt?“ – pasiteiravo A. Kalnius. Salė užtikrino: „Žinoma, taip!“ Segtuvą su kovotojų už gimnazijos išlikimą parašais V. Valančiutė pažadėjo perduoti Seimo nariui Antanui Vinkui, bet, kad būtų greičiau, pasigirdo siūlymų nedelsti, tą patį vakarą padirbėti, nuskenuoti ir parašų kopijas nusiųsti elektroniniu paštu, kad kitą rytą Seimo narys jas įteiktų švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Maištauti, „užspaminti“ ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo narių elektroninio pašto dėžutes paragino ir pati prie to prisidėti pasisiūliusi rajono Tarybos narė Justė Stonkutė.
|
|
