„Esi atsakingas už visų 27 Europos Sąjungos šalių žmonių gyvenimą“, –

Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė

apie europarlamentaro misiją sakė Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičūtė, su ja kalbėjomės Strasbūre, kur vyko paskutinė šiais metais EP plenarinė sesija.

– 2000–2008 metais buvote Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė, 2004–2009 metais – Lietuvos Respublikos Seimo narė, nuo 2009 metų jau trečią kadenciją esate EP narė. EP jums buvo patikėtos Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininko pavaduotojos, vėliau pirmininkės pareigos, šiandieną dirbate EP Užimtumo ir socialinių reikalų komitete. Jūsų veiklos akiratyje žmonių nelygybės, skurdo, atskirties mažinimas – klausimai, kurie, drįstu teigti, šiandieną neskamba taip garsiai, kaip geopolitiniai, ypač susieti su karais Ukrainoje, Izraelyje. Paprasti žmonės galbūt ne visada ir težino apie jų gyvenimus pakeitusius, keičiančius EP sprendimus.

– Baigiasi 2019–2024 metų EP kadencija, per tą laikotarpį Parlamentas priėmė ne vieną kiekvienam ES šalių, taip pat ir Lietuvos žmogui svarbų sprendimą. Tačiau turtingame Europos žemyne dar yra daug skurstančių žmonių, net apie 10 proc. dirbančiųjų vos suduria galą su galu dėl per mažų atlyginimų.

EP priėmė direktyvą dėl minimalios algos visos ES mastu. Užimtumo ir socialinių reikalų komitete dėl šio dokumento daug iečių sulaužėme, bet susitarimą pasiekėme ir dabar turime įgyvendinti tos direktyvos nuostatas. Šalims vykdant direktyvą didėja minimalus atlyginimas, kuris įprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, darbdaviai priversti kelti atlyginimus ir kitiems aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams. Nuvažiuoji į vieną kitą kolektyvą ir paklausi, koks pas juos atlyginimo vidurkis, o darbdavys atsako, kad didesnis už minimalų. Kai išsiaiškini, kad didesnis vos 10–15 procentų, supranti, kad čia tik priedanga, ne išeitis. Priimtoje direktyvoje įtvirtinta – minimalus atlyginimas turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio atlyginimo.

Direktyvoje akcentuojamas socialinis dialogas, kai darbdavys sutaria su darbuotojų profesinėmis sąjungomis dėl atlyginimų, darbo sąlygų, darbo suderinimo su šeimos reikalais. Deja, Lietuva dėl kolektyvinių susitarimų velkasi ES uodegoje.

EP prašymu, Europos komisija parengė komunikatą dėl minimalių pajamų sistemos ES šalyse diegimo: kovojant su skurdu, mažinant atskirtį tarp gaunančiųjų skirtingas pajamas. Kai pajamos vienam šeimos nariui yra nepakankamos, jas papildo valstybė, savivaldybės iš jų biudžetų. Be šitų papildomų pajamų dalis žmonių neišgyvena, jos jiems yra būtinos. Priešingu atveju, didėja žmonių nusivylimas valstybe, o šitie procesai į gera neveda, taip atsiranda visokie „didieji gelbėtojai“.

Būstas, švietimas, sveikata – ar visos šios paslaugos žmogui yra prieinamos ir tada, kai jis negali dirbti? Dirbti turi, kito kelio nėra, tačiau ištikus nedarbui, žmogui valstybė turi padėti ir skirti lėšų iš savo biudžeto, tam panaudoti ir ES paramą.

EP priimta Vaiko garantija siekiant užkirsti kelią vaikų socialinei atskirčiai, su ja kovoti. Lietuvos Vyriausybė metus pavėlavo patvirtinti vaiko garantijų iniciatyvų planą. EP akcentavo, kad Vaiko garantijos lėšos valstybės ir ES biudžetuose turi būti išskirtos atskira eilute. Formuojant 2021–2027 m. daugiametę ES finansinę perspektyvą Vaiko garantijai visoms ES narėms numatyta ne mažiau 20 mlrd. eurų. ES šalyse 20 mln. vaikų gyvena skurde, ties skurdo riba. Pažvelkime, kas darosi ir Lietuvoje: privatus švietimas, medicina – kam prieinama? Jau buvo priimta politinių rezoliucijų panaikinti vaikų skurdą, bet reikiamų pokyčių nėra.

Būsto problema ES yra numeris vienas. Vien strategijų, rekomendacijų nebeužtenka sprendžiant žmonių aprūpinimą būstu. EP svarstoma dėl kokybiško būsto prieinamumo, įperkamumo direktyvos būtinybės. Dalis ES gyventojų apsirūpinimui būstu priversti skirti apie 40 proc. savo pajamų. Ši problema ypač aktuali jauniems žmonėms, šeimoms su vaikais. Būsto problemą spręsti padeda municipaliniai būstai, kurių Lietuvoje neturime, nuomos kainų sureguliavimas. Reikia europinio dokumento dėl būsto problemų sprendimo ES ir šalių nacionaliniu lygiu.

Mūsų žmonės sensta, gyvename vis ilgiau ir ilgiau, dėl to džiaugiamės. Gal ir tie mūsų vyrai Lietuvoje vis ilgiau gyvens, to linkėčiau. EP iniciatyva Europos Komisija parengė ir pristatė Vyresnių žmonių priežiūros strategiją. Apie 50 proc. vyresnių kaip 75 metų žmonėms reikia vienokios ar kitokios priežiūros. Europai senstant investuoti į vyresnio amžiaus žmonėms reikalingas paslaugas turėsime vis daugiau. Dabar tos investicijos yra per mažos tiek Lietuvoje, tiek visoje ES. Jeigu ES vidurkis nuo BVP pensijoms siekia 11,6 proc., tai šioms paslaugoms – 1,7 proc. Nepakankamai, ir šitą turime išspręsti, kad vyresni žmonės gautų kokybiškas, jiems prieinamas paslaugas. Visoje ES šiandieną vyresnių žmonių priežiūros srityje dirba apie 9 mln. darbuotojų, turbūt, 99 proc. jų yra moterys. Turime įvertinti ir neformalią priežiūrą, kurią irgi daugiausia moterys atlieka – namuose slaugo senus tėvus, artimuosius. Užtikrinti, kad jos neprarastų darbo stažo, dėl to nenukentėtų jų senatvės pensijos.

Patvirtinti Barselonos tikslai apima vaikų iki 3 metų ir ikimokyklinio amžiaus priežiūros tikslus. Vidutiniškai ES jie buvo pasiekti, tačiau tarp valstybių narių esama didelių skirtumų užtikrinant vaikams vietas vaikų darželiuose, galimybes motinoms grįžti į darbą.

Priėmėme direktyvą dėl vyrų ir moterų atlygio už tą patį darbą suvienodinimo. Kad ir ką lig šiolei darėme, moterys vis dar uždirba mažiau. Vyriausybės turės parengti planus šiai direktyvai įgyvendinti. Yra viena ES valstybė, kurioje moterys uždirba daugiau, – Liuksemburgas. Lietuva čia yra per vidurį, paskutinėje vietoje – Estija, kurioje ši padėtis yra įsisenėjusi ir, deja, nesikeičia.

Parengtas direktyvos dėl neįgaliojo kortelės, vieningos visai ES projektas, tam ES biudžete numatoma 30 mln. eurų. Šios kortelės turėtojas 3 mėnesius bet kurioje ES šalyje galės naudotis tos šalies lengvatomis, paslaugomis neįgaliesiems, tomis pačiomis, kaip čia gyvenantys neįgalieji.

EP vyksta diskusijos dėl darbuotojų teisių dirbant nuotoliniu būdu. Po pandemijos daug žmonių liko dirbti nuotoliu, tai nėra blogai, bet paaiškėjo, kad dirbdamas nuotoliu žmogus nebeatsijungia – darbdavys jam rašo, duoda nurodymus bet kuriuo paros metu. Šitas darbas turi būti sureglamentuotas.

– EP dirbate trečią kadenciją. Visos kadencijos buvo panašios ar skyrėsi?

– EP esame 705 nariai iš 27 valstybių, iš skirtingų gyvenimų ir kultūros, gyvenimo lygio, skiriamės kitais požiūriais, tačiau EP turime surasti konsensusą. Nesvarbu, kokios būtų tavo politinės pažiūros, tu esi socialdemokratas, konservatorius ar liberalas, čia tu atstovauji 450 mln. ES piliečių ir labai dažnai turi surasti kompromisinius sprendimus, nes esi atsakingas už visų 27 ES šalių žmonių gyvenimą.

Kiekviena kadencija iš tų trijų turėjo savo didžiausią iššūkį, kurį EP teko spręsti. Pirmą kadenciją ištiko globali 2008–2009 metų ekonominė, o tuo pačiu ir socialinė krizė. Buvo daug įmonių bankrotų, žmonės neteko darbo, pajamų. EP tada koncentravomės į šių problemų visoje ES sprendimą. Antra kadencija buvo pažymėta pabėgėlių krize, kai iš Šiaurės Afrikos į Europą žmonės plaukė, žuvo siekdami geresnio gyvenimo Europos žemyne. EP nuomonių buvo įvairių dėl jų priėmimo, lengva nebuvo. Trečią kadenciją turėjome COVID-19 pandemiją, karantiną. Išmokome gyventi, priimti sprendimus įveikdami ir šį iššūkį. Tarsi to negana – Rusija užpuolė Ukrainą, ir karas šalia Lietuvos, ES sienų prasidėjo. EP reikėjo priimti žaibiškus sprendimus, karas mus čia suvienijo.

Kovojant su COVID-19 iššūkiais nutarėme neiti taupymo keliu, kaip 2008–2009 m. Lietuvoje, kai Vyriausybė nurėžė pensijas, atlyginimus. Buvo pasimokyta, kad toks taupymas gero neduoda. Todėl ES, nacionalinių biudžetų lėšos per COVID-19 pandemiją buvo nukreiptos padėti šalių verslui išgyventi, o tai reiškė darbo vietų išsaugojimą, žmonės neprarado pajamų. Kitas svarbus EP susitarimas buvo centralizuotai pirkti vakcinas, vaistus, kitas priemones COVID-19 pandemijai įveikti, tuo jomis aprūpinti visas 27 ES valstybes.

Per 15 mano darbo EP metų vienintelį kartą Europos Parlamentas buvo sušauktas į neeilinę sesiją – Rusijai užpuolus Ukrainą. Nėra paprasta suorganizuoti tokią sesiją, europarlamentarai turime savo darbo kalendorius, grafikus. Neeilinėje sesijoje vieningai pasakėme, kad imsimės veiksmų dėl sankcijų Rusijai. Pirmas sankcijų paketas priimtas, svarbu jį įgyvendinti. Jas taikant spragų yra, Lietuvoje irgi. Susitelkėme dėl finansinės paramos su agresoriumi kovojančiai Ukrainai. Ukrainiečiams finansinės paramos reikia ir išgyveti, ne vien karui. Daugiametė 2021–2027 m. ES finansinė perspektyva turi būti peržiūrėta skiriant lėšų Ukrainai. Pavyko sutarti dėl Ukrainos, Moldovos stojimo į ES derybų. Išsaugant taiką Europos žemyne ES vaidmuo labai svarbus.

– Dažnai grįžtate į Lietuvą, susitinkate su žmonėmis?

– Šiemet turėjau labai daug susitikimų su Lietuvos žmonėmis. Vieni pabarė, kiti pabučiavo, treti palinkėjo, kad reikia daugiau nuveikti.

Dėkoju visiems. Ramybės, sveikatos, ir visada būkime kaip viena didelė graži šeima. Gražių švenčių.

• Rašyti komentarą (33)