Šaltukas spaudžia, bet lipti ant ledo dar pavojinga

Kelias dienas ant tvenkinio prie Pranciškonų gimnazijos treniravosi Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai – gilino žinias, kaip profesionaliai gelbėti skęstantį žmogų.

Ant Pranciškonų gimnazijos tvenkinio ledo – ne vienos dienos tradiciniai Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių mokymai, kaip, panaudojus specialias priemones, gelbėtų įlūžusį žmogų. Tarnyba apie tokias nelaimes pranešimų iki ketvirtadienio dar nėra gavusi, tačiau įspėja: ledas – apie 4 centimetrų storio, vaikščioti juo pavojinga.

Saugu, kai savaitę minus 10

Kaip „Pajūrio naujienoms“ teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Lukošienė, apie pavojus, tykančius ant ledo, retas pilietis susimąsto, paspaudus šaltukui, vandens telkiniams pasidengus ledu, ir žvejai iškart skuba išbandyti poledinę žvejybą. Skaudžiai šis malonumas praėjusį sekmadienį galėjo pasibaigti Visagine – panaudoję gelbėjimo roges, Gulbino ežere ugniagesiai ištraukė už 15-os metrų nuo kranto įlūžusį vyrą.

„Tai buvo pirmoji šiemet, gerai, kad laimingai pasibaigusi nelaimė, kai skendo žvejys“, – sakė specialistė.

Ledą išbandyti nekantrauja ir vaikai. Tačiau tėvai, mokytojai turėtų paaiškinti, kad tvirto ledo galima tikėtis tik tada, jei oro temperatūra visą savaitę laikosi minus 10 laipsnių. Pasak S. Lukošienės, ledas laikomas tvirtu, išlaiko žmogų, jeigu storis yra daugiau kaip 7 cm. O kad išlaikytų grupę žmonių ledo storis turi būti ne mažiau 12-os cm.

„Tvirtas ledas visada yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos arba geltono atspalvio yra netvirtas, nes jame yra daug oro“, – sakė S. Lukošienė.

Žvejai, nors ir ant tvirto ledo eidami, privalo dėvėti gelbėjimo liemenę ar specialų neperšlampamą ir vandenyje laikantį kostiumą, su savimi turėti ledo smaigus, virvę, eiti ant ledo ne vienam, pasitikrinti ledo tvirtumą, nesibūriuoti su žvejais, išlaikyti atstumą nuo kitų žmonių.

Kaip elgtis įlūžus

Kaip teigė specialistė, upėse ledas niekada nebūna saugus, nes dėl srovės, skirtingai susiformavusios upės vagos ir dugno susidaro nevientisos struktūros ledas. Jis būna iš atskirų sušalusio vandens ar sniego fragmentų, su properšomis. Įlūžus, upės srovė su didžiule jėga žmogų tempia po ledu, ir dažniausiai išsilaikyti ar išlipti nepavyksta. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kuriose įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Taip pat netvirtas ledas susidaro vietose, kur įteka upeliukai, kur yra šaltinių. Einant ledu, reikia aplenkti užpustytus plotus, nes po sniegu ledas visada plonesnis.

Anot S. Lukošienės, įlūžus nereikia pasiduoti panikai, karštligiškai kabintis už ledo krašto, nes lūžinės, o nelaimėlis tiesiog praras jėgas.

„Bandykite „užplaukti ant ledo“ laikydamiesi ant vandens paviršiaus ir artėdami prie tvirtesnio ledo. Užlipę ant ledo kuo plačiau paskirstykite savo kūno svorį, ridenkitės arba šliaužkite į tą kranto pusę, iš kurios atėjote. Ant kojų stokitės tik išlipę ant kranto“, – patarė S. Lukošienė.

Ką daryti pastebėjus įlūžusį ir skęstantį žmogų? Nedelsiant skambinti skubios pagalbos numeriu 112. Įvertinti situaciją, nebėgti prie eketės ir nerizikuoti savo gyvybe, nes toje vietoje ledas yra plonesnis. Jeigu įmanoma, nuo kranto ar tilto skęstančiajam patariama ištiesti arba numesti pagalbinę priemonę, į kurią jis galėtų įsikibti.

Jei pavyktų nelaimėlį ištraukti į krantą, turėtume patikrinti jo kvėpavimą ir pulsą, prireikus pradėti gaivinti, nugabenti į šiltą patalpą, šlapius drabužius pakeisti sausais, apkloti apklotais, antklode. Esant hipotermijai, ant jo krūtinės, kaklo, galvos, kirkšnių patariama dėti šiltus kompresus, jei žmogus sąmoningas, duoti gerti šiltų saldžių gėrimų, netrinti jo odos, neduoti alkoholinių gėrimų.

• Rašyti komentarą (0)