Strėlės į komunalininkų pusę: su sniegu galynėjasi nepakankamai

Iš mokyklos namo – Vilniaus gatvės šaligatviu.

„Vykome į Kretingos polikliniką. Va tau – perėja. Miesto seniūne Gintare Liobikiene, ar pastebit tas perėjas?“– kandžia replika ir nuotrauka, kurioje užfiksuotas ant sniego gūbrio pakibęs kūdikio vežimėlis, viešai pasidalijo gyventojas.

Bedarbiams kastuvo neduos

„Šliump šliump per žliugsintį sniego sluoksnį iki „Maximos“ – grįžus namo, batai žemėlapiais išpaišyti, – sakė moteris. – Ar tie komunalininkai ten miega, ar ką?“

Kita skaitytoja suabejojo, ar sniegas nuo miesto šaligatvių apskritai yra bevalomas, ar tik apipilamas druska, kad tirptų: „Einu – priešais parburzgia traktoriukas kratydamas druską. Šaligatvis – siauras, matau, kad neprasilenksim, todėl įsilipu į pusnį, stoviu, laukiu. Technikai, aišku, – nė motais, važiuoja ir nuvažiuoja. Suprantu, kad turėjau „duoti kelią“, bet mąstau: kodėl, užuot nuvalius, šaligatviai tik pabarstomi druska? Jau geriau vien žvyro papiltų, bent batų pliurzė negraužtų.“

„Pajūrio naujienų“ skaitytojų pastebėjimu, pavyzdžių, kad nepakankamai valomi šaligatviai, mieste yra daugiau: paminėjo Laisvės gatvės kvartalą, J. Basanavičiaus gatvę ir aplink ją, kur šaligatviai labai siauri, ir negali įvažiuoti valytuvas.

„Valytoja, atrodo, stengiasi, kastuvu sniegą nukasa, bet kas iš to – važiuojamąja dalimi pravažiavus greideriui, po kelių minučių vėl užversta“, – pasakojo kretingiškė.

Kai kurių pašnekovų nuomone, esant situacijoms, kai komunalininkai vieni nepajėgia viso miesto teritorijos „apimti“, gal, Savivaldybės administracijos pakviesti, sukibtų talkinti techniką turintys vietiniai ūkininkai, o gal, kaip yra Naujojoje Akmenėje, galėtų padėti sniegą kasti iš rajono biudžeto pašalpas gaunantys bedarbiai.

Užimtumo tarnybos Kretingos skyriaus vedėjos Virginijos Naudžienės duomenimis, iš iki gruodžio 1 d. Kretingos skyriuje užregistruotų 2 tūkst. 56-ių asmenų bedarbio statusą turi 1 tūkst. 589, 115-a yra ilgalaikiai. Tačiau meras Antanas Kalnius kastuvo jiems neduos, yra įsitikinęs, jog šaligatvius, kelius turi valyti specialistai, kurie šiuos darbus atlieka ir greitai, ir efektyviai.

„Žiema turi savo grožį ir savo minusą, nemanau, kad komunalininkai nesusitvarko. O ūkininkus žiemos darbams seniūnijos ir taip samdosi“, – sakė A. Kalnius.

Pirks dar vieną barstymo mašiną

Seniūnė G. Liobikienė patikino, kad informaciją apie situaciją mieste nuolat seka ir kartu su bendrove „Kretingos komunalininkas“ reaguoja į kiekvieną kretingiškių pranešimą, kur koks ruožas po nakties dar liko nevalytas. Perėja Pirminės sveikatos priežiūros centro link esą taip pat buvusi nukasta iškart po to, kai pasirodė gyventojo žinutė.

Anot „Kretingos komunalininko“ direktoriaus Pauliaus Ruškaus, kartais pasitaiko, kad pretenzijos nulekia ir ne tais adresais. „Mes prižiūrime tik Kretingos miesto gatves, kelius bei šaligatvius, o kaimiškųjų seniūnijų arba regiono keliai nepriklauso. Pavyzdžiui, nepelnytai išgirstame vairuotojų priekaištų dėl nenuvalytų Vilniaus, Melioratorių, Klaipėdos, Kęstučio gatvių – jomis rūpinasi įmonė „Regiono keliai“, – paaiškino jis.

Žiemos režimu komunalininkai, anot pašnekovo, dirba jau nuo lapkričio 23-iosios. Kiekvieną naktį 3 valandą paskirtas darbuotojas apvažiuoja miestą ir įvertina kelių, šaligatvių būklę. Apie 3.30–4 val. jau pradedama valyti ir valoma tiek kartų per dieną, kiek reikia. Darbas tęsiasi iki 22 valandos. Asfaltuota danga barstoma druska, žvyruota – druskos ir smėlio mišiniu, šaligatviai taip pat tiek druska, tiek smėliu.

„Kol kas šių medžiagų turime, bet, kad būtume garantuoti, šį mėnesį planuojame nupirkti dar“, – sakė direktorius.

Žiemos darbams komunalininkai naudoja turimą techniką: valytuvą-barstytuvą, autogreiderį, tris traktoriukus. Tačiau, esant dideliam kritulių kiekiui, nei tiek technikos, nei darbo rankų kartais nepakanka.

„Kad ir kaip mūsų darbuotojai stengiasi, vienu metu sniegą visur nuvalyti neįmanoma“, – sakė P. Ruškus. Jis pasidžiaugė, kad baigiamos viešųjų pirkimų procedūros, ir įmonei bus nupirkta dar viena valymo ir barstymo mašina.

Pinigai tirpsta greičiau

Pasak P. Ruškaus, gatves ir šaligatvius komunalininkai mieste valo pagal nustatytą eilę – prioritetinės yra Birutės, Mėguvos, Vytauto, Teresiečių, Rotušės a. Šiomis gatvėmis į mokyklas dažniausiai vaikšto ir vaikai.

Bendras valomas plotas, nustatytas atsižvelgus į VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto bei į Kretingos miesto seniūnijos inventorizuotų vietinės reikšmės kelių ir gatvių 2018 m. duomenis, kuriuos „Kretingos komunalininkas“ atnaujino, sudaro 541 tūkst. 148 kv. m.

Kiemsargių nebėra, todėl daugiabučių namų kiemų priežiūra turi pasirūpinti patys gyventojai, bendrijų pirmininkai arba administruojanti įmonė, tai numato Miesto tvarkymo taisyklės.

Iš rajono biudžeto visoms seniūnijoms keliams ir gatvėms prižiūrėti numatyta 40 tūkst. eurų, su kiekviena seniūnija atsiskaitoma už atliktus konkrečius darbus. Tačiau, G. Liobikienės nuomone, akivaizdu, kad tų 40 tūkst. eurų neužteks, seniūnai Savivaldybės turės prašyti papildomai.

„Ši žiema tokia, kad kelius valyti reikia dažnai. Pagrindinius jau valėm tris kartus. Liūdna, ašaros nori byrėti matant, kad pinigai eina į orą“, – kalbėjo Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė.

Už nuvalytą 1 tūkst. kv. m pasiūliusi 9 Eur be PVM įkainį, pagal sutartį kelius, kaip ir pernai, Kūlupėnų seniūnijoje prižiūri viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi Kėdainiuose registruota bendrovė „Sejico“. Bet, kai gamtos sąlygos nelabai sudėtingos, įdarbinamas seniūnijos traktoriukas, juo daugiausia apvalomos gyvenviečių aikštelės ir šaligatviai.

Kaip atrodo takeliai iki pašto dėžučių

Kai švarūs, nugrandyti keliai, ir automobiliais į kaimus važiuojančių laiškanešių nuotaika daug geresnė, nėra įtampos.

„Žiūrint, kokią dieną ir kokios seniūnijos teritorija: jeigu iš ryto, po nakties, prisnigę, tai kai kur tikrai sunku būdavo pravažiuoti, nes tik po pietų ar vakarop pradėdavo grandyti. Gal nespėdavo? Dabar štai kelios dienos nebesninga, situacija visur pagerėjo“, – sakė Daiva Jonauskienė.

„Pagrindiniai keliai – Darbėnų, Salantų, Skuodo – jau pliki, keliukai į kaimus taip pat pagal galimybes prastumdyti, Imbarės, Darbėnų seniūnijų pusėje važiuoti – neblogai, norisi tas seniūnijas net pagirti“, – sakė laiškininkė Marina Bružienė. Ingrida Velykienė pritarė, tik prašė, kad ir gyventojai pasistengtų – nusikastų takelius iki savo pašto dėžučių, nes iki kai kurių kartais neįmanoma pribristi.

„O karteniškiai pavyzdys galėtų būti visiems, jų takeliai iki pašto dėžučių gražiai nukasti, jokių problemų mes, laiškininkai, neturime“, – pasidžiaugė Kartenos, Kalniškių, Lubių, Dauginčių ir kt. teritorijas aptarnaujanti Rūta Narvilienė.

Kaip magistralinių kelių nevalo, nes taupo

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys į pagyrimus reaguoja santūriai: „Gyventojų nusiskundimų yra ir visada bus, nes visi nori, kad sniegas būtų nuvalytas čia ir dabar.“

Anot pašnekovo, seniūnijų keliai nėra tie pagrindiniai, kuriais vyksta didysis eismas ir kurie turėtų būti valomi nuolat.

„Jeigu mes savo kelius valytume be sustojimo, kaip magistralinius kelius valo kelininkai, tai tikrai patirtume per daug išlaidų. Užtat, kai sninga, stengiamės palaukti, kol nustos, valyti pradedame anksti iš ryto, kai žmonėms reikia skubėti į darbus, po to jau – vakare“, – sakė seniūnas.

Darbėnų seniūnija suskirstyta į penkias zonas, jas, kaip ir pernai, pagal sutartį prižiūri tie patys penki ūkininkai, su kuriais trejiems metams pasirašyta sutartis: Arvydas Budrevičius, Jonas Butkus, Edmundas Rupšas, Povilas Vaičiulis ir Arvydas Budrevičius. Darbų įkainis, kaip ir Kūlupėnų seniūnijoje, tai yra už 1 tūkst. kv. m – 9 Eur plius PVM. Kiekvienas ūkininkas turi priskirtas teritorijas, už jas ir atsakingi. Iš viso kelių Darbėnų seniūnijoje yra apie 150 kilometrų. Dalį šaligatvių ir kelių seniūnija valo savo jėgomis.

„Druska ir smėliu savo seniūnijoje mes dar nebarstėme, nes matome, kad danga nėra labai slidi, automobiliai su žieminėmis padangomis normaliai pravažiuoja. Kai nėra plikledžio, nėra taip pavojinga, druskos neberiame nenorėdami, kad ištirpęs sniegas pavirstų koše“, – paaiškino A. Poškys.

Šios žiemos iššūkiai bent kol kas negąsdina ir Kretingos seniūnijos seniūnės Sigitos Riepšaitės. Kaip ir pernai, kelius, kurių iš viso yra 140 kilometrų, su savo technika prižiūri tie patys ūkininkai – Nerijus Urbonas iš Klibių ir Vytautas Kusas iš Tūbausių. Anot seniūnės, šiemet sniego gausiau Tūbausių pusėje, tačiau ir čia didelių problemų nėra.

Kretingos seniūnija 2022–2023 m. žiemos sezonui išleido apie 49 tūkst. eurų, bet šios seniūnijos ir konkursiniai įkainiai buvo mažesni negu daugelio kitų rajono seniūnijų – per 6 ir per 9 Eur už 1 tūkst. kv. m nuvalyto ploto.

„Pirmą sniegą pamatę, nepuolėm valyti visų gatvių – nebuvo poreikio, o ir biudžetas ne guminis“, – teigė Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis.

Šaligatviai, pėsčiųjų takai čia valomi seniūnijos jėgomis, taip pat samdomas ir vietinio gyventojo galingesnis traktoriukas. O didiesiems darbams atlikti, kaip ir pernai, galioja sutartis su vietine įmone „Agroservisas“.

„Jie turi tris traktorius, kai vienu metu juos paleidžia, tikrai ilgai netrunka kelių nuvalyti“, – pasidžiaugė R. Šakinis.

Žiemos darbų įkainis ir šioje seniūnijoje taip pat vienas pigiausių – 6 eurai be PVM už 1 tūkst. kv. m nuvalyto ploto.

Vydmantų seniūnijos teritorijai iš viso priklauso apie 50 km kelių.

• Rašyti komentarą (35)