Surengė forumą lyderystei skatinti

Mokiniai pristatė siūlymus, kuriuos apibendrino progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė (antra iš dešinės) ir psichologė Renata Jasevičienė.

Marijono Daujoto progimnazijoje buvo surengtas forumas „Kartu mes galime daug“, kuriame dalyvavo mokyklos vadovai, apie 20 mokinių nuo VI iki VIII kl., per 30 tėvų ir beveik dvi dešimtys progimnazijos mokytojų. Šis forumas – „Tūkstantmečio mokyklų“ programos, kurioje dalyvauja Marijono Daujoto progimnazija, pažangos plano dalis, susijusi su lyderystės skatinimu. „Mums svarbi mokinių tėvų lyderystė, mokinių savivaldos stiprinimas, apskritai – efektyvus mokyklos bendruomenės bendradarbiavimas“, – akcentavo progimnazijos direktorė Raimunda Viskontienė, kurios požiūriu, forumas pavyko ir nuteikė prasmingam darbui.

Forumo „Kartu mes galime daug“ dalyviai aptarė veiksnius, turinčius tiesioginės įtakos mokinių pasiekimams: asmeninius – motyvaciją mokytis, intelektinius gebėjimus, interesus; socialinius – socioekonominę padėtį, kultūrines normas ir socialinius lūkesčius; šeimos – tėvų palaikymą, dalyvavimą mokymosi procese, šeimos ekonominę padėtį, šeimos kultūrą ir vertybes; mokyklos – mokytojų profesionalumą, gebėjimus, santykius su mokiniais, mokymo metodus, mokyklos kultūrą ir klimatą, aplinką, saugumą, mokytojų ir mokinių santykius.

„Siekėme sužinoti, ar tėvai sugeba įvardinti tuos veiksnius, kaip jie priima vaiko nesėkmę, ir buvo prasminga išgirsti, kad tėvai ir patys prisiima atsakomybę už galutinį vaiko mokymosi rezultatą“, – R. Viskontienė pastebėjo, kad tėvai atsakomybės už savo vaikus neperkelia vien ant mokyklos ir mokytojų pečių.

Daug naujo patyrimo ir emocijų sukėlė „minčių lietus“, per kurį forumo dalyviai aiškinosi, kokios problemos trukdo pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. „Minčių lietus“ tęsėsi ir darbo grupėse, kuriose tėvai, mokytojai, mokiniai gavo užduotį nuspręsti, kas galėtų padėti individualiai mokinio pažangai pasiekti. Apibendrinus darbo grupių dalyviai kaip didžiausias problemas įvardino dėmesio trūkumą iš šeimos ir aplinkos, kad nekuriamas santykis tarp mokytojo ir mokinio, kad per daug laiko yra skiriama išmaniesiems įrenginiams ir socialiniams tinklams.

Mokinių akimis, šias problemas padėtų išspręsti bendros veiklos mokiniams ir jų tėvams, tarkim, atviri pokalbiai ir pan., neformalūs užsiėmimai su mokytojais, taip pat – savikontrolė, savistaba, detalus laiko planavimas.

Forumo dalyviai dirbo grupėse.

„Mokytojai pageidavo daugiau kontaktinių susitikimų su mokinių tėvais individualiai mokinio pažangai aptarti. Nors mūsų mokykloje tai daroma, mokytojai norėtų susitikti dažniau ir netgi pasiūlė šį punktą įtraukti į mokymosi sutartis“, – Marijono Daujoto progimnazijos direktorės pavaduotojos Jūratė Račinskienė ir Loreta Alonderienė pastebėjo, kad su mokytojais dažniau kontaktuoja tėvai tų mokinių, kuriems ir taip gerai sekasi, tad mokytojai situaciją norėtų keisti.

Tėvai pripažino, kad vis dėlto jie per mažai skiria dėmesio savo atžaloms, todėl norėtų daugiau pedagoginio švietimo. „Iškart užsibrėžėme tikslą surasti gerų lektorių, kad mokinių tėvams galėtume suteikti pačių naujausių žinių, kaip reikėtų su vaikais bendrauti įvairiuose jų amžiaus tarpsniuose, juos suprasti ir išgirsti“, – sakė progimnazijos direktorė R. Viskontienė.

Dar vienas aspektų, kurį išsakė tėvai, – kad mokytojai neturėtų išankstinio nusistatymo prieš vaiką, o tėvai neformuotų negatyvios nuomonės apie mokytoją ir mokyklą, kad vaikai turėtų būti individualiai pastebėti, kad mokytojai vaikus mokytų ne tik laikantis griežtų normų, bet ir per žaidimą, kitokias formas, stengiantis vaiką nuteikti pozityviai.

„Susirinkti mus visus paskatino smalsumas, puikus nusiteikimas ir bendrų tikslų siekimas. Svarbiausia, kad mes, forumo dalyviai, žinoma, ir mokyklos bendruomenė, matome tą pačią viziją, kurios link ir einame“, – forumo patirtis apibendrino R. Viskontienė, J. Račinskienė ir L. Alonderienė.

• Rašyti komentarą (3)