|
|
|
Žemės ūkio specialistai prabilo ir apie perteklines funkcijas
Kretingos rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė dalyvavo savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų ir Žemės ūkio ministerijos atstovų konferencijoje, kurioje buvo aptarti šiuo metu žemdirbiams aktualiausi klausimai: dėl daugiamečių pievų atkūrimo, pasėlių draudimo įmokų kompensavimo, nustatyto termino mėšlu ir srutomis tręšti laukus, taip pat plačiai buvo pristatytas Melioracijos fondo projektas. Ministerijos atstovus kvietė darbą pamatyti Kad šie metai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo laikotarpiu bei pradėjus įgyvendinti naująjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą žemės ūkio specialistams ir žemdirbiams atnešė daug iššūkių, konferencijoje pripažino ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Jis kalbėjo apie tai, kad ministerija tikisi Europos Komisijos pritarimo naujai siūlomiems Strateginio plano pakeitimams, daugiausia susijusiems su ekologinėmis sistemomis, Strateginio plano biudžeto tvarkymu. Numatoma koreguoti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų rėmimą, peržiūrėti ekologinio ūkininkavimo paramos sistemą, didinti daugiamečių pievų ir kraštovaizdžio elementų populiarumą, siūlyti naujus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pakeitimus. Pagal referencinius duomenis Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi, kad respublikos mastu nemažės daugiamečių pievų. Tačiau susiduriama su problema: šalyje mažėjant gyvulių, žmonės ir daugiamečių pievų tiek, kiek anksčiau, nebelaiko. Diskusijų kilo dėl to, kad, apdraudžiant augalus ir pasėlius, būtent žemės ūkio skyrių specialistų reikalaujama įvertinti juridinių ir fizinių asmenų susietumą. Tai daug laiko ir papildomo darbo reikalaujanti priemonė, ši funkcija neturėtų būti „užkarta“ vienam rajono žemės ūkio skyriaus specialistui, o turėtų būti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) problema. „Metodikos yra labai sudėtingos, Žemės ūkio ministerijos atstovų prašėme pakomentuoti, bet lig šiol niekas to nesiima. Savivaldybių specialistai per konferenciją netgi pakvietė ministerijos atstovus nors dienai atvažiuoti į kurį nors rajoną, pasėdėti šalia dirbančio žmogaus, pamatyti, kaip vyksta procesas, kad turėtų supratimą“, – sakė Ž. Seniūnienė. Dar viena funkcija, kurios kratosi savivaldybės, – suskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą. „Ne pirmą kartą mes siekiame šios funkcijos atsisakyti, manome, kad ne savivaldybių reikalas yra spręsti. Žala padaroma privataus asmens ir medžiotojų būrelio turtui, tad jie ir galėtų aiškintis. Kodėl mes turime jaustis tarp kūjo ir priekalo?“ – retoriškai klausė Ž. Seniūnienė. O ir priemonių žalai suskaičiuoti savivaldybės neturinčios – esą drono nepakelsi, iš akies kartais sudėtinga suprasti, kas ūkininko lauku per pasėlius praėjo – šernas ar šuo. Išimtis aptars, tręšimo termino nepratęs Savivaldybių darbuotojai domėjosi naująja žemės mokesčio skaičiavimo tvarka, klausė, ar galima būtų taikyti išimtį šlapynėms, kuriose ribojama žemės ūkio veikla. Ministras K. Navickas pažadėjo išimtis, tobulinant žemės vertinimo metodiką, aptarti su Aplinkos ministerija. Nuo lapkričio 15-osios įsigaliojo draudimas iki kovo 20 d. laukus tręšti mėšlu ir srutomis. Šis klausimas ypač rūpėjo toms savivaldybėms, kaip Klaipėdos, Kretingos, Plungės, kuriose dėl liūčių kilo potvyniai. Specialistai teiravosi, kas laukia ūkių, kurie dėl gerokai įmirkusių laukų negalėjo laiku atlikti tręšimo darbų, prašė terminą pratęsti. Tačiau terminas pratęstas nebus. Manoma, kad nukentėjusių ūkių padėtis turėtų būti vertinama individualiai, ūkininkai patys turėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir gauti leidimą srutas į dirvą įterpti po termino. Diskusijų centre – ir Melioracijos fondas Konferencijoje daug buvo kalbama apie melioraciją, apie žadamą steigti Melioracijos fondą. Pasak Ž. Seniūnienės, buvo įvairių minčių. Prie fondo turėtų prisidėti ir patys žemdirbiai – nuo 2025-ųjų mokėti atitinkamą sumą pagal valdomo ploto dydį. Vėliau už hektarą penkerius metus mokėtų kasmet vienu euru vis didesnes įmokas. „Bet kilo diskusija, ar teisinga, jeigu iš to fondo lėšų bus remontuojami tik valstybei priklausantys melioracijos inžineriniai statiniai, o smulkiems įrenginiams, kuriuos prižiūri patys ūkininkai, lėšų nenumatyta?“ – nuotaikas perteikė Ž. Seniūnienė. Svarstoma, kad, jei Melioracijos fondas būtų įsteigtas, savivaldybės teritorijoje surinktus pinigus galėtų leisti naudoti tik tos savivaldybės reikmėms, o valstybės biudžeto lėšas būtų galima nukreipti perskirstymui arba netolygumams išlyginti pagal konkrečius kriterijus, numatytus įstatyme.
|
|
