Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Skulptoriaus Vytauto Baransko sukurtas „Mažasis nykštukas“

Kretingos muziejus rugpjūčio 3 d. nuo 13 val. iki 22 val. kretingiškius, rajono svečius kviečia į Dvaro šventę „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“, skirtą grafo Juozapo Tiškevičiaus šeimos rezidencijos įkūrimo Kretingos dvare 145-mečiui ir Dvaro pučiamųjų orkestro įkūrimo 135-mečiui. Jos metu taip pat vyks akcija „Atkurkime Kretingos dvaro antrąjį fontaną“.

Renka lėšas

Pasak Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės, į šią jau aštuntą kartą rengiamą šventę galės atvykti ir norintys paaukoti fontano su nykštuku atkūrimui. „Mūsų tikslas – kad žmonės suprastų, jog Lietuva turi išskirtinį kultūros paveldo objektą – Kretingos dvaro sodybą su nepaprastai gražiu parku. Dvaro šventė todėl ir vadinasi „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ – šis dvaras buvęs toks gražus ir puošnus, kad grafas Tiškevičius parašęs apie jį eilėraštį, kuriame buvusios eilutės „...ir mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“. Mes šį dvarą dabar tvarkome, o visos šventės metu ir rinksime lėšas antrojo fontano su nykštuko skulptūra atkūrimui“, – kalbėjo ji.

Visgi, jos manymu, fontano atkūrimas užtruks: „Fontano techninis projektas kainuoja 6,5 tūkst. eurų. Pirmąjį fontaną – mergaitę su skėčiu – statėme dešimt metų. Viskas priklauso nuo finansavimo – šiuo metu mes turime 1 tūkst. eurų, kurie bus skirti apmokėti skulptoriui Vytautui Baranskui už fontano nykštuko skulptūros maketą.“

Reikia dar daug ką atkurti

V. Kanapkienė taip pat išvardijo likusius muziejaus atkūrimo darbus: „Norint visiškai sutvarkyti parką vien techniniam projektui reikia 200 tūkst. eurų. Reikia atstatyti mažosios architektūros elementus, krioklio grotą, fontanus, įrengti gėlynus, išvalyti tvenkinius, įrengti vaizdo stebėjimo kameras... Tų darbų begalės! O dar reikia atstatyti paminklinius pastatus – spirito varyklą, ūkinį pastatą, šiltnamius... Čia galėtų verslininkai imtis darbų – auginti vynuogines sraiges, į tvenkinius prileisti žuvų, kurios vėliau būtų patiekiamos muziejaus kavinėje. Mes galėtume tapti turistų traukos centru!“

Į klausimą, kodėl žmonės turėtų prisidėti prie šių atkūrimo darbų, muziejaus direktorė atsakė, kad šis dvaras yra pačių žmonių – ne kažkieno asmeninis. „Tai yra mūsų visų kultūros paveldo objektas. Mes, muziejininkai, nemažai padarėme, tačiau norime į darbus įtraukti ir visuomenę. Kai žmonės patys įsitraukia į darbus, tada tokie objektai pasidaro brangūs.“

V. Kanapkienė taip pat pakvietė piliečius dalyvauti akcijoje „Mano suoliukas parke“: žmonės kviečiami paaukoti lėšų parko suoliukams, ant kurių bus pritvirtintos lentelės su juos dovanojusiųjų vardais ar įmonių pavadinimais.

Kiekvienas ras veiklos

Muziejaus direktorė džiaugėsi, kad verslininkai noriai atsiliepė į kvietimą prisidėti prie organizuojamos šventės – neatsakė nė vienas. „Į šį kvietimą atsiliepė ne tik kretingiškiai, bet ir klaipėdiečiai, palangiškiai, vilniečiai“, – vardijo muziejaus direktorė. Pasak jos, Kretingos dvaras tarnauja ne tik ekspozicijoms, bet ir visuomenei. Būtent Dvaro šventėje žmonės gali pailsėti nuo kasdienių rūpesčių. „Nenoriu visų paslapčių atskleisti, – apie būsimos šventės programą kalbėjo muziejaus direktorė. – Tačiau lankytojai šiais metais atsidariusioje dvaro saldaininėje šokolado degustacijos metu galės paragauti grafo mėgstamo šokolado su spirgais, grafienės mėgstamo su vaisiais ir riešutais... Dar stebėsime Lietuvos arboristų asociacijos narių pasirodymą – jie rodys mums savo triukus medžių lajose. Kiekvienas šventės dalyvis tikrai ras, kaip turiningai praleisti laiką“.

Eksponatų negrąžino

Dvaro šventės metu vykstančioje akcijoje muziejui reikėtų surinkti gerokai mažiau lėšų, jei Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus būtų sutikęs Kretingos muziejui grąžinti fontano nykštuko skulptūros originalą. Visgi Kretingos muziejaus direktorė Kauno muziejaus kaltinti nelinkusi: „Grafas Aleksandras Tiškevičius padovanojo šią skulptūrą jiems, o dovana yra dovana. Mes nenorime švaistyti savo laiko ir bylinėtis, nes nieko nelaimėtume. Pasidarysime profesionalią kopiją – neabejojame, kad skulptorius Vytautas Baranskas sugebės susidoroti su šia užduotimi.“

Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus taip pat negrąžina 1936 metais Kretingos muziejui padovanoto Antaninos Tiškevičienės gintaro dirbinių kolekcijos. „Jie norėjo pasidaryti kopijas ir mūsų muziejaus buvęs direktorius paskolino šį Palangos lobį. Tačiau Kauno muziejus inventorino rinkinį savo numeriais ir paskolino Lietuvos dailės muziejaus filialui Gintaro muziejui Palangoje“, – kalbėjo V. Kanapkienė ir patikino, kad ši istorija – dar neužbaigta.

Didysis ir mažasis nykštukai

Atestuotas nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialistas Vytautas Baranskas, kuriam Kretingos muziejus patikėjo parengti fontano nykštuko maketą – „Mažąjį nykštuką“ – sakė, kad prie jo užtruko daugiau negu pusantro mėnesio. „Lipdžiau žiūrėdamas į originaliojo fotografijas. Visgi šis nykštukas turi keletą skirtumų – visai kaip vaikiškose knygelėse „Surask skirtumus“, kuriose vienas šalia kito yra du paveiksliukai“, – paklaustas, ar „mažąjį nykštuką“ nulipdė tokį patį, atsakė V. Baranskas. Kiek laiko užtruks padaryti „didįjį nykštuką“, skirtą fontanui, skulptorius dar nežino. Didysis nykštukas, kaip ir mažasis, ir originalusis Kaune, bus lietas iš bronzos, stovės ant marmurinio pagrindo ir bus puoštas pusbrangiu akmenimi – ametistu.

Gražina ŽILINSKAITĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas