Svajoja apie knygą

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos antrokė gimnazistė Gintarė Kniukštaitė

G. Kniukštaitei kūryba – tai lyg jausmų išsakymas, bendravimas su žmonėmis, kurių ji labai ilgisi. Kūrybos valandėlės ją dažnai užklumpa bemiegėmis naktimis. Daug tekstų, eilėraščių ji parašė 3–4 val. nakties.

Gintarės noras kurti prasidėjo VII–VIII klasėje, kai namų darbams buvo užduota parašyti trumpą eilėraštį laisva tema.

Labiausiai kurti ir nesustoti ją skatina tokie renginiai, kaip „Rudens nostalgija“ ir lietuvių kalbos mokytoja. Ją ypač motyvuoja noras dalyvauti tokiuose renginiuose, džiaugsmas, kai darbai būna įvertinami.

Mergina dievina jūrą, tad pamanė, kad gali parašyti kažką susijusio su ja ir prisiminimais, kurie kyla ten nuvažiavus. Galbūt sunku patikėti, bet parašyti publikuojamą eilėraštį gimnazistė truko apie 5 minutes, dar kelias minutes – kai kuriems pakeitimams. Šiuo metu Gintarė neplanuoja sieti ateities su kūryba, bet norėtų pabandyti parašyti knygą.

Vaikystėje kas palikta

Tas mėlynąsias akis,

Kaskart matau

Ošiančioje jūroj.

Tas jūros ir mašinų kvapas,

Kuris tik tave apglėbus

Mano nosį pakutena -

Tik sapnuose jis liko.

Ta šiluma tavo glėby,

Kuri lyg skydas gaubė,

Tirpdė mano sielą jautrią, –

Manojoje vaikystėj liko.

• Rašyti komentarą (0)