Nuo kelerių metų lankys pirmą klasę – sprendžia tik tėvai

Penkiamečių tėvai jau dabar turi apsispręsti, ar jų vaikas į pirmą klasę žingsniuos būdamas 6-erių ar 7-erių metų. Mat vėliau apsigalvoti nebus galimybės – kiekvienam būsimam pirmokui yra privalu baigti 1 metų trukmės priešmokyklinį ugdymą.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tėvai patys apsisprendžia, ar paankstinti mokyklinį amžių savo vaikui – kad jis į mokyklą keliautų 6-erių, o ne 7-erių. Ir dėl šio savo sprendimo tėvams nebėra būtina kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko brandumo įvertinimo, kas buvo privalu iki šių metų 1 vasario dienos, kuomet įsigaliojo LR Švietimo įstatymo pakeitimai.

Jei tėvai norėtų, kad jų vaikas mokyklą lankytų anksčiau, t.y. nuo 6-erių, jie apie savo sprendimą turi pranešti dar prieš metus – kad penkiametis spėtų pabaigti 1 metų trukmės priešmokyklinį ugdymą, kuris yra privalomas visiems.

Pasilikti antrus metus negalės

Kokio amžiaus – ar kai tais kalendoriniais metais (t. y. nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 d.) sukanka 6-eri, ar 7-eri metai – į pirmąją klasę leisti savo vaikus, tėvai turėtų nuspręsti dar prieš metus. Mat kiekvienam vaikui privalu baigti priešmokyklinį ugdymą, kuris yra tarsi tarpinis etapas tarp darželio (ikimokyklinio ugdymo) ir mokyklos.

Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Jadenkuvienė paaiškino, kad LR Švietimo įstatyme numatyta, jog privalomas priešmokyklinis ugdymas yra vienerių metų trukmės, todėl norint, kad vaikas mokyklą lankytų nuo 6-erių metų, priešmokyklinį ugdymą tektų pasirinkti 5-erių.

Pasak L. Jadenkuvienės, įstatyme nėra numatyta galimybės priešmokyklinio ugdymo grupėje likti antrus metus, jei tėvai dėl savo sprendimo išleisti vaiką į mokyklą nuo 6-erių, suabejotų ir sumanytų geriau pirmąją klasę dar metams atidėti. „Vaikas, baigęs priešmokyklinį ugdymą, turi pradėti lankyti pirmą klasę. Jei mokykloje vaikas susidurtų su sunkumais, būtų ieškoma galimybių teikti specializuotą pagalbą“, – teigė L. Jadenkuvienė.

Tėvams – didžiulė atsakomybė

Taigi tėvai, auginantys 2013 metais gimusius vaikus, turėtų apsispręsti, ar norėtų kad jų atžala jau šių metų rugsėjo 1-ąją keliautų į priešmokyklinę grupę, o 2019-aisiais – į pirmąją klasę, ar visus šiuos žingsnius atidėti dar vieneriems metams, kad vaikas pirmoku taptų būdamas septynmečiu.

L. Jadenkuvienės teigimu, tie tėvai, kurie nuspręs į mokyklą vaiką leisti anksčiau – nuo 6-erių – turėtų apie tai informuoti darželio administraciją, nes birželį jau bus formuojamos priešmokyklinukų grupės.

Nors tėvams, norintiems vaikus vesti į priešmokyklinį ugdymą metais anksčiau, t. y. nuo 5-erių, nebūtinas vaiko brandumo įvertinimas, tačiau įstatymas numato, kad tėvai dėl to turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą – taip siekiama jiems padėti priimti pagrįstus sprendimus.

„Tačiau tarnybos specialistams nustačius, kad vaikas dar nėra pasirengęs lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, galutinį sprendimą priima tėvai – jie gali likti prie savo sumanymo priešmokyklinį ugdymą pradėti nuo 5-erių, – teigė L. Jadenkuvienė. – Taigi tėvams perkeliama atsakomybė nuspręsti, kada vaikui pradėti lankyti mokyklą ir prisiimti visus su sprendimu susijusius iššūkius, pasekmes ir rezultatus.“

Įvertina ne tik mokymosi galias

Kretingos rajone vaiko brandumo įvertinimą, o taip pat – ir psichologo konsultaciją teikia Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyrius. Į jį ir rekomenduojama kreiptis tėvams, svarstantiems, ar verta, kad jų vaikas pradėtų mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą anksčiau, t. y. tais kalendoriniais metais, kai jam sukanka 5-eri.

Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Sonata Vizgaudienė pabrėžė, kad nors vaiko brandumo įvertinimas nėra privalomas, tačiau jis padėtų tėvams geriau suprasti savo sprendimo motyvus bei vaiko galimybes mokytis anksčiau.

„Svarbu pastebėti, kad vertinimas atliekamas tik konsultavimo tikslais, siekiant išsiaiškinti ne tik mokymosi galias ir sunkumus, bet ir tikėtinus bendravimo gebėjimus bei socialinę sėkmę, kuri ypač svarbi pradedant mokytis su metais vyresniais vaikais“, – teigė S. Vizgaudienė.

Ji paaiškino, kaip atliekamas vaiko brandumo mokyklai įvertinimas: į Pedagoginės psichologinės pagalbos skyrių vaikas atvyksta su tėvais, kurie parašo prašymą vertinimui atlikti ir su psichologu aptaria motyvus vaiką leisti į mokyklą anksčiau, aptariami vaiko raidos ypatumai, užpildomas „Galių ir sunkumų klausimynas“. Vaiko vertinimas trunka nuo 35 iki 60 min., ir užduočių atlikimo metu jis su psichologu kabinete lieka vienas. Kai parengiama išvada dėl vaiko brandumo, tėvai kviečiami susipažinti su rekomendacijomis, aptariamos silpnosios ir stipriosios vaiko gebėjimų pusės.

Svarbu – ne tik žinios

„Būtina atkreipti dėmesį, kad kol nėra pritaikytų sąlygų visiems vaikams mokytis anksčiau – nuo penkerių, tik retas vaikas yra emociškai ir socialiai pasirengęs mokytis su metais vyresniais vaikais, būtent jiems pritaikytoje aplinkoje, net jei jo pažintinė branda prilygsta šešiamečiams“, – pastebėjo S. Vizgaudienė. Ji išskyrė tris pagrindines sritis, kuriose pasireiškia vaiko brandumas: socialinis emocinis brandumas, intelektinė branda ir pasirengimas tapti mokiniu.

„Dažnai vaiko brandumas šiose skirtingose srityse vystosi netolygiai. Ir anksčiau mokyklą lankyti turėtų pradėti visiškai brandūs vaikai. Intelektinis brandumas greičiau pastebimas, nes vaikas savo protiniais gebėjimais lenkia bendraamžius. Dažnai remdamiesi intelektine branda tėvai ir nusprendžia, kad jų atžala galėtų pradėti lankyti mokyklą anksčiau. Visgi ne tik ji svarbi, – atkreipė dėmesį S. Vizgaudienė. – Jei vaikas intelektualiai gabus, bet nesubrendęs socialiai, pradėjus anksčiau lankyti mokyklą gali būti nedaug naudos, o neigiamas poveikis – gana akivaizdus. Štai gyvenimiškas pavyzdys: itin jautrus ir prie namų prisirišęs šešiametis, pradėjęs lankyti pirmą klasę, daugiau nei pusę metų kiekvieną rytą mokykloje verkė, ilgėjosi namų, dėl neigiamų jausmų nesusikaupė pamokose. Tokiu atveju intelektiniai gabumai negalėjo tinkamai ir kryptingai vystytis. Ir itin tikėtina, kad tas pats vaikas, pradėjęs mokyklą lankyti septynerių, būtų daug lengviau ten prisitaikęs.“

Ar pasirengęs mokyklai

S. Vizgaudienės teigimu, socialinis-emocinis brandumas pasireiškia savivoka ir savigarba, kai vaikas save adekvačiai suvokia, žino, kas esąs, lengvai pasako savo vardą, pavardę, gimimo dieną, kur gyvena. Toks vaikas jaučiasi šeimos, kažkokios grupės nariu ir sugeba užmegzti naujus ryšius. Be to, vaikas stengiasi būti savarankiškas, jam būdinga savikontrolė ir savitvarda, jis geba bendradarbiauti, laikytis taisyklių, jaučia atsakomybę, pasitiki artimaisiais ir pažįstamais suaugusiaisiais, seka jų pavyzdžiu ir mokosi iš jų, kreipiasi į juos pagalbos.

S. Vizgaudienė paaiškino, kad intelektualiai brandus vaikas yra smalsus, daug klausinėja, tyrinėja aplinką, mėgsta žiūrinėti knygas, jam patinka išbandyti įvairią veiklą. Toks vaikas tiksliai suvokia savo aplinkoje vartojamą kalbą, jaučia meninį žodį, pats bando kurti, improvizuoti, sugalvoja ką nors nauja. Vaikas bando skaityti bei rašyti ir tai jam sekasi. Intelektualiai brandus būsimasis pirmokas jau turi probleminio mąstymo pradmenis ir bando savarankiškai spręsti kilusius keblumus, pradeda suvokti priežasties ir pasekmės ryšį, skiria realybę nuo įsivaizduojamo ar svajonių pasaulio.

Pasirengimu tapti mokiniu S. Vizgaudienė apibūdino situaciją, kai vaikas yra nusiteikęs tapti mokiniu, domisi mokykla, mokinio daiktais, pačiu mokymosi procesu, pvz., mėgsta žaisti „mokyklą“. Pastebimas vaiko noras daug sužinoti, suprasti, išmokti, jis domisi knygomis, mėgsta klausytis skaitymo, domisi raidėmis, geba koordinuoti akį ir ranką, gerai kopijuoja linijas, ornamentus, iškerpa paprastų formų daiktus.

Taigi, pasak S. Vizgaudienės, neištyrus, ar vaikas yra brandus ,ir paskubėjus vaiką, dar nepasiruošusį mokyklai, išleisti mokytis anksčiau, gali kilti problemų. „Vaikui, patiriant mokykloje per stiprų stresą, gali pasireikšti elgesio ir emocijų, miego bei psichosomatiniai sutrikimai“, – teigė S. Vizgaudienė.

Nenori skubėti

„Pajūrio naujienos“ apie galimybę vaiką leisti anksčiau pakalbino ir penkiamečių tėvus – daugelis jų buvo nuomonės, kad vaiką geriausiai į mokyklą leisti tada, kai jam sukanka 7-eri.

„Nusprendėme vaiką į mokyklą leisti savo laiku – tais metais, kai jam sueis 7-eri. Manau, spės jis prisimokinti, o ir iš paties vaiko matyti, kad jam dar ne mokslai galvoje. Niekur gi nenuskubėsime, o ir patys eiti į mokyklą pradėjome 7-erių“, – sakė kretingiškė Renata Dervinienė, auginanti sūnų Nojų.

Panašios nuomonės buvo ir kūlupėniškė Ramunė Valančienė, kurios dukrai Kotrynai šiemet sukanka 5-eri. „Nėra ji dar tokia savarankiška ir drąsi, kad galėtų 6-erių metų pradėti lankyti mokyklą, manau, tai jai būtų per sunku emociškai. Kol dar galime rinktis, ir mokyklinis amžius nėra ankstinamas visuotinai, tegu maniškė dar pabus darželio grupėje,“ – kalbėjo R. Valančienė.

Be to, R. Valančienė iškėlė ir dar vieną problemą – jei mokyklą vaikas pradėtų lankyti 6-erių, kažkam iš suaugusiųjų popiet jau reiktų būti namuose, kad parsivestų vaiką po pamokų. Palikti vieną šešiametį namuose būtų neįmanoma – vaikas dar per mažas, kad pats pasirūpintų savimi.

• Rašyti komentarą (3)