– Mano dukra dirba nevalstybinėje Vilniaus Valdorfo mokykloje, kurioje sistema paremta ne tik dalyko mokymu, bet vaiko kūno ir dvasios stiprybės formavimu. Mokiniai ten nėra vertinami pažymiais, nes siekiama atrasti asmeninius vaiko gabumus, sukurti aplinką, kurioje jis būtų gerbiamas toks, koks yra. Kai ugdymo įstaigoje nėra baimės ir muštro, tai gerbiami ir mokytojai.
Elvyra JASINSKIENĖ:
– Mano mokykliniai metai jau seniai praėjo, bet aš prisimenu, kad mes mokytojus gerbėme ir net neįsivaizdavome, kaip galima negerbti, blogo žodžio pasakyti nedrįsome. Taip šeimose mus mokė tėvai. Dabar atsitiko taip, kad vaikai per daug teisių ir laisvių turi, o gal ir dabartiniai mokytojai tiek daug širdies į savo darbą neįdeda.
Raimundas VAITIEKŪNAS:
– Mokytojo profesija visada turi būti prestižinė, negalima nustatyti datų, ar nuo 2025-ųjų, nuo 2030-ųjų, ar dar nuo kada. Būtina sveika Lietuvos švietimo sistema ir mokytojai-lyderiai. O siekiant rezultato, reikalingas visas procesas, nebus taip, kad kaip automobilį užvesi rakteliu ir važiuosi.
Inga VAINAUSKIENĖ:
– Mokytojas turėtų gauti normalų atlyginimą, turėtų būti savo dalyko profesionalas. Manau, kad daugeliui profesionalumo ir dabar pakanka, svarbiausia, kad mylėtų savo pasirinktą darbą, klasėje nekeltų balso, diskutuotų ir taip išsikovotų autoritetą. Kad reikia gerbti mokytoją, vaikai turi būti mokomi ir šeimose.
Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
