Europiniai sertifikatai įteikti dar dviem rajono ūkininkams

Atsiimti ES sertifikato iš Klaipėdos apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos (nuotr. dešinėje) rankų sustojo trys kartos: Magdutė ir Juozas Kazbaraičiai bei jų sūnus Saulius su žmona Jolanta ir dukrele Viktorija.

Nuo šiol ūkininkai – Reketės kaimo gyventoja Magdutė Kazbaraitienė bei Rolanda ir Romaldas Karazinai iš Erlėnų – pieną gali pardavinėti visoje Europos Sąjungoje.

Jiems Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža įteikė Europos Sąjungos sertifikatus, kurie suteikia teisę pagamintą pieną ženklinti atpažinimo žyma. Tai įrodo, kad ūkiuose yra ES reikalavimus atitinkančios higienos ir ūkininkavimo sąlygos bei garantuota visa kontrolės sistema nuo pašarų paruošimo iki pieno atidavimo supirkėjui.

Ūkininkai M.Kazbaraitienė bei R.Karazinas iškilmių dieną vienbalsiai tvirtino, jog gautas ES sertifikatas juos dar labiau įpareigoja paruošti tik kokybišką pieną. Dabar ūkininkai galės ieškoti pirkėjų iš Europos šalių.

Padidės ūkininkų pajamos – kitą dieną po sertifikato įteikimo, jų parduodamo pieno litro kaina tapo vienu centu didesnė. Paskaičiuota, jog taip per metus už pieną bus gaunama 4–6 tūkst. Lt daugiau.

Ūkininkai, dalyvavę įvairiose ES paramos projektuose, džiaugėsi turėję galimybę įsigyti jiems reikalingos modernios technikos ir įrenginių.

Ūkius apžiūrėti bei pasveikinti ūkininkus susirinko Imbarės seniūnijos, rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus, rajono Kaimo plėtros asociacijos, rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, valstybinės įmonės „Pieno tyrimai“, bendrovės “Pieno žvaigždės” atstovai.

Ūkį perduos sūnui

M.Kazbaraitienei įteiktas 199 numeriu pažymėtas ES sertifikatas.

Prieš dešimtmetį pradėjusi ūkininkauti M.Kazbaraitienė kitais metais pieno ūkį planuoja perduoti sūnaus Sauliaus šeimai.

M.Kazbaraitienė pradėjusi nuo dviejų-trijų, šiuo metu laiko 40 karvių, kurios su prieaugliu sudaro šimto galvijų bandą. Lietuvos juodmarges karves laikanti ūkininkė įsigijo ir trokštamą Holšteino veislės karvę. Tačiau ši karvė, moters nusivylimui, porą kartų atsivedė tik buliukus, todėl Holšteino veislės kol kas nepavyksta padauginti.

Ūkininkė teigė, jog vidutiniškai iš vienos karvės primelžia daugiau negu šešis tūkstančius kilogramų pieno per metus. Ji per dieną bendrovei „Pieno žvaigždės“ parduoda 800 kg aukščiausios rūšies pieno.

M.Kazbaraitienė, valdanti 119 hektarų žemės, iš kurios beveik 40 hektarų nuosavos, verčiasi tik pieno ūkiu. Užaugintų grūdinių kultūrų derlius sunaudojamas gyvulių pašarui.

Ūkininkė teigė, jog iš Europos Sąjungos gauta parama buvo naudinga: palengvino fizinį darbą, leido padidinti galvijų skaičių. Iš gautos paramos M.Kazbaraitienė įsirengė pieno liniją, įsigijo šaldytuvą, frontalinį krautuvą, du transporterius, mėšlo krautuvą, kitą techniką.

Ūkininkavimas tapo verslu

Rolanda ir Romaldas Karazinai vystydami pienininkystę, nuolat bendradarbiauja su mokslininkais.

Trečiasis mūsų rajone ir du šimtasis Respublikoje sertifikuotas pieno ūkis priklauso Rolandai ir Romaldui Karazinams.

Jie aprodė naujausia technika įrengtą ūkį, per dvejus metus pastatytą modernų tvartą.

R.ir R.Karazinai nuolat bendradarbiauja su mokslininkais, dalyvauja ūkininkams skirtuose seminaruose.

Jų ūkis išsiskiria didžiausiu Respublikoje primilžiu – iš vienos karvės per metus vidutiniškai primelžiama devyni tūkstančiai trys šimtai kilogramų pieno. R.Karazinas teigė, kad toks rodiklis pasiekiamas tiekiant specialią, pagal karvių genetiką sudarytą, mitybą. Dabar jis „Pieno žvaigždėms“ kasdien parduoda 2,5 tonas pieno.

R. ir R.Karazinų bandą sudaro 105 Lietuvos juodmargės ir Holšteino karvės.

„Negalima išrinkti geriausių ūkininkų, nes čia kaip šachmatų partija: reikia sulošti ir su gamta, ir su verslu, ir su politika“, - laikydamas gėles ir dovanas sakė R.Karazinas. Jauna keturis vaikus auginanti ūkininkų šeima valdo 150 ha žemės, iš kurios šimtas – nuosavos.

Maždaug prieš septyniolika metų pradėjęs ūkininkauti R.Karazinas teigė, kad ūkininkavimas tolygu verslui. Dalyvaudamas įvairiose paramos programose, jis susipirko modernią techniką.

„Nuolat dalyvaudavome įvairiuose seminaruose ūkininkams, pasidarėme atpažįstami. Jei neapsimeti visažiniu, specialistai, mokslininkai maloniai konsultuoja. Pas mus lankėsi specialistai iš kitų Europos šalių“, - sakė R.Karazinas. Jis prisipažino turintis maksimalisto charakterį, todėl ryžosi arba tik gerai išmanyti pienininkystės ūkio šaką, arba visai jos nesiimti.

Rankose laikydamas ES sertifikatą, R.Karazinas atskleidė savo ūkio ateities viziją. Jis žada ne ieškoti pirkėjų iš Europos Sąjungos, bet susivienijus keliems ūkininkams, patiems perdirbti pieną ir taip dalyvauti rinkoje.

Klaipėdos apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos teigimu, kol kas Kretingos rajone yra trys sertifikuoti pieno ūkiai. Pirmiesiems mūsų rajone ES sertifikatas įteiktas Nijolei ir Stasiui Pielikiams.

Daugiausiai – keturiolika – sertifikuotų ūkių yra Skuodo rajone. Maždaug dešimt ūkių Klaipėdos apskrityje ruošiasi gauti sertifikatą.

Anot A.Baužos, sertifikuoti ūkiai atitinka visus ES keliamus reikalavimus: tinkamai įrengtos pieno linijos, šaldytuvai, tvartai, kitos patalpos, laikomasi higieninių reikalavimų, ūkininkas vykdydamas savikontrolę pildo specialius žurnalus.

• Rašyti komentarą (7)