Neįgalūs muzikantai skleidė džiaugsmą

Kretingos dienos veiklos centro instrumentinė grupė, vadovaujama socialinės darbuotojos Rasos Lapienės, per Tris Karalius po vakarinių šv. Mišių Pranciškonų vienuolyno refektoriuje surengė tradicinį koncertą Kretingos miesto visuomenei.

Neįgalieji, vadovaujami Rasos Lapienės (pirmoji iš kairės), pačių išjausta muzika virpino susirinkusiųjų širdis.

Kretingos dienos veiklos centro muzikinė programa dažniausiai skamba per įvairias neįgaliųjų šventes, tačiau kasmet – jau penktąkart – instrumentinė grupė koncertuoja ir bažnyčioje, kad ją išgirstų ir Kretingos miesto visuomenė. „Šitie žmonės kažkuo nuskriausti, bet kažkuo ir apdovanoti. Ir tuo, ką turi, jie geba dalintis, – tuomet nebelieka „mes ir jūs“, o esame viena, esame bendra visuomenė“, – įsitikinusi vadovė.

Koncertinėje programoje neįgalieji įvairiais instrumentais atliko labai skirtingą muziką: nuo klasikos – Mocarto ir Johano Bramso – iki populiariosios, taip pat muzikos iš kino filmų, giesmių bei pačios R. Lapienės specialiai sukurtų kūrinių.

„Ši programa yra atspindys to, ką mes padarėme per pastaruosius trejus metus – vieni kūriniai parengti iš anksčiau, kiti – per pastaruosius mėnesius. Su neįgaliaisiais iš pradžių aptariame kūrinius, supažindinu juos su kompozitoriais. Be abejonės, sukuriu savą klasikos kūrinių aranžuotę, antraip jie nebūtų pajėgūs realizuoti šių kūrinių“, – kalbėjo R. Lapienė.

R. Lapienė į instrumentinę Dienos veiklos centro neįgaliųjų grupę subūrė 11 muzikalių žmonių. Tai – žmonės, turintys kūrybinį potraukį ir galintys groti, – dauguma jų anksčiau nė nežinoję savo gebėjimų, kurie atsiskleidė belankant Dienos veiklos centrą.

„Vieni grupės dalyviai bandė muzikuoti namie – grodavo pagal savo supratimą, tačiau su jais kartais netgi sunkiau dirbti, nes tenka atstatyti į rėmus. Yra ir gana talentingų muzikantų, bet dauguma jų muzikos instrumentus – įvairius barškučius, būgnelius – paima pirmąkart ir labai džiaugiasi, kai pamato, ką gali, ir kaip į jų pasirodymą reaguoja klausytojai“, – kalbėjo grupės vadovė.

Prieš koncertą pasiruošti neįgaliam sūnui Mantui padėjusi Ilona Mažonienė tvirtino, jog jos sūnus labai laukė šios šventės, – grupėje jis noriai groja būgneliais ir barškučiais. „Neįgaliesiems labai svarbu, kad žmonės ateina paklausyti jų koncerto. O ir mums, tėvams, užauginusiems kitokius vaikus, malonu matyti, kaip jie išeina į žmones“, – tvirtino ji. Neįgali atlikėja Asta Baranauskaitė labai apgailestavo, kad į koncertą dėl ligos negalėjo ateiti jos mama. Abejingų klausytojų tąvakar nebuvo: visi plojo nuoširdžiai – vieni juokdamiesi, kiti nubraukdami ašarą. „Neabejotinai šitas koncertas yra kitoks. Ateiname kasmet, žinome, kiek Rasa įdeda darbo ir pastangų, kad surengtų šį koncertą. O neįgalūs žmonės groja taip nuoširdžiai, kad ilgam pakrauna visus. Jie tiesiog mėgaujasi tuo, ką daro, ir netgi įkvepia mus daryti savo darbus su tokiu džiaugsmu, kokį jie spinduliuoja“, – kalbėjo į renginį su sūnumi atėjusi Aušra Mizgirienė.

Zigmas Bolzanas ir Kęstutis Balsevičius taip pat tvirtino atėję palaikyti savąją bendruomenę, – R. Lapienė dar bažnyčioje šeštadienio vakarais groja vargonais, su neįgaliųjų instrumentine grupe retsykiais pagieda ir per pamaldas.

O vienuolyno gvardijonas Jurdanas Statkus, iš pradžių pajuokavo atėjęs pasižiūrėti, kas gi darosi jo valdose, užgrojus muzikantams pasakė: „Visi turime dvasią – kaip mokame, taip išreiškiame, ir svarbu, kad tuo dalinamės“.

• Rašyti komentarą (3)