Kelionė į Latviją: nuo pilies iki televizijos bokšto

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai, lydimi mokytojų, tyrinėjo Rygą, o pakeliui aplankė ir Rundalės pilį, tapusią pirmąja stotele.

Rygos zoologijos sode apsilankę kretingiškiai taip ir neišvydo jo pasididžiavimo – itin reto karčiuotojo vilko.

Vos įėjus į pilį, mokiniai buvo paprašyti apsiauti plastikinius maišelius, kad galėtų joje judėti – savaime suprantama, niekas nenorės valyti viso šimto kambarių po kiekvieno lankytojo viešnagės.

Kretingiškiai apžiūrėjo restauruotus kambarius, kupinus portretų ir nuostabių piešinių ant sienų, kurie stebėtinai gerai išsilaikę. Viena įstabiausių patalpų – Baltoji salė, kur visi papuošimai buvo balti, bet ne ką mažiau įmantrūs: angeliukai ant lubų, liūtai, ožiai, gandrai ir kiti gyvūnai, o kur dar augalai ir sezoninės gėrybės, simbolizuojančios keturis metų laikus. Pasirodo, balta spalva šiai salei buvo parinkta tam, kad nenustelbtų puošnių to meto damų suknelių. Kiekvienas kambarys pasakojo savo istoriją: vienur buvusios mokyklinės patalpos karo metu, kitur – grūdų sandėlis. Tapo akivaizdu – pilis išgyveno daug, bet išliko.

Pilies sodus prižiūri per 100 žmonių, o vasarą kasdien pilį aplanko po 5 tūkst. žmonių.

Apie automobilius ir karą

Kitas sustojimo punktas – tame pačiame mieste esantis automobilių muziejus, kuriame puikavosi ne tik kariniai įrenginiai, bet ir įprastos, vintažinės mašinos, pasak darbuotojų, kuo puikiausiai veikiančios.

Vos įžengę į patalpą, pabrėžiečiai buvo pasitikti su lašiniais, svogūnais bei duona. Nors iš pradžių ekskursantai nesuprato šios šventiškos nuotaikos priežasties, netrukus jiems buvo paaiškinta, kad lapkričio 11 dieną latviai šventė pergalę prieš bermontininkus, nors pastarieji ir turėjo didesnę persvarą.

Kalbi gidė pasakojo apie kiekvieną karinę mašiną, paaiškino, kaip jos veikė, kaip buvo atrastos ir kaip atsirado muziejuje. Viena įdomiausių istorijų – apie pirmąjį SSRS džipą, nukopijuotą nuo amerikiečių ir surinktą per 40 parų. Dirbdami prie šių mašinų gamybos darbininkai neturėjo laiko net pavalgyti, tad automobiliai buvo sukonstruoti brokuoti ir per karinį paradą negalėjo judėti, tad tapo tokia didžiule gėda, kad net liepta juos sunaikinti.

Kaip bebūtų, vienas latvis ir lietuvis pavogė du šiuos džipus, ir jeigu ne jų apsukrumas, dabar net patys rusai nežinotų, kad tokius kažkada turėjo, nes jų neišlikę ir Rusijos muziejuose.

Apie šiuolaikiškas mašinas gidė taip pat papasakojo ne ką mažiau įdomių istorijų: viena prakeikta, mat buvusio šeimininko šmėkla nenori atiduoti savo automobilio, kitoje – rusų valdytojai važiavę.

Egzotiški gyvūnai ir televizijos bokštas

Rygoje kretingiškiai pasivaikščiojo po zoologijos sodą, kur išvydo stumbrų, lamų, kupranugarių, įvairių elnių ir eržilų rūšių, asilų, tigrų, meškų, beždžionių, ruonių, kurie džiaugsmingai žaidė su kamuoliu, daugybę paukščių – pelėdų, erelių, grifų ir kitų, kurių plunksnoms nebaisus šaltis.

Į kai kurias patalpas, kur šildėsi įvairūs gyvūnai, buvo galima užeiti, o žirafų name keliautojai išvydo katiną, kuris daugumai pasirodė įdomesnis už žirafas, vien dėl to fakto, kad šis buvo meilus ir leidosi glostomas. Kiti panašaus tipo kambariai priminė šiltnamius ar žiemos sodą. Juose gyveno krokodilai, vėžliai, lemūrai, įvairios gyvatės ir varlės bei kiti gyviai, kuriems reikalingos šiltnamio sąlygos. Zoologijos sodas didžiuojasi ir retu gyvūnu – karčiuotuoju vilku, kurio kretingiškiams taip ir nepavyko pamatyti.

Iš zoologijos sodo mokiniai patraukė į modernios architektūros Rygos televizijos bokštą. Pakilę į jo viršų kretingiškiai išvydo nuostabų vaizdą – naktinę Rygą.

Paskutine stotele keliautojams tapo Rygos senamiestis, kuriame tądien vyko Nepriklausomybės kovų minėjimas: minios žmonių degė žvakes, vaikščiojo su deglais, stebėjo, kaip scenoje vyksta pasirodymai.

Gabrielė MALŪKAITĖ

„P. n.“ akademijos narė

• Rašyti komentarą (0)