Aptarė regioninės jaunimo politikos aktualijas

Išplėstiniame posėdyje susitikę Kretingos ir Akmenės rajonų savivaldybių Jaunimo reikalų tarybų nariai aptarė regioninių jaunimo organizacijų vaidmenį bei iššūkius ir sėmėsi praktinės patirties.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės, jaunimo reikalų koordinatorės Dianos Garjonienės teigimu, pernai patys dalyvavę išplėstiniame posėdyje Akmenėje, šiemet kretingiškiai kalbėtis apie problemas ir semtis idėjų kolegas pakvietė į Kretingą. Susitikimas, kuriame taip pat dalyvavo rajono meras Juozas Mažeika bei jo pavaduotoja, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė Danutė Skruibienė, buvo tiesiogiai transliuojamas „Kretingos jaunimo“ feisbuko paskyroje.

Su teatro studijos „Atžalynas“ vadove Aukse Antuliene (dešinėje) susitikę Kretingos ir Akmenės rajonų savivaldybių Jaunimo reikalų tarybų nariai gilinosi į jaunimo saviraiškos galimybes per teatrinį ugdymą.

„Mūsų rajonai išties turi panašių problemų, tačiau tuo pačiu – ir ko pasimokyti vieni iš kitų. Jaunų šeimų įgalinimas tebėra bendra problema, o štai atvirų jaunimo erdvių vystymas Akmenėje kur kas lėtesnis negu pas mus“, – kalbėjo D. Garjonienė.

Po pirmosios susitikimo dalies posėdžio dalyviai aplankė Kretingos rajono kultūros centro teatro studiją „Atžalynas“, kur jos vadovė režisierė Auksė Antulienė supažindino svečius su jaunimo saviraiškos galimybėmis, pasitelkiant teatrą. Apie jaunimo savanorystę Šv. Antano vaikų dienos centre pasakojo centro direktorė Margarita Lizdenytė, o atviros jaunimo erdvės veiklą pristatė Švietimo centro Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyriaus vedėja Virginija Kvietkauskienė. Posėdis užbaigtas edukacine išvyka į Baltų mitologijos parką Sausdravuose.

Svarbiausia – veikti

Kretingos „Apskritojo stalo“ prezidentė Brigita Barkauskaitė ir tik ką kadenciją baigęs Akmenės rajono jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjungos „Jaunimo apskritasis stalas“ valdybos pirmininkas Tomas Martinaitis posėdyje pasidalijo šių organizacijų pastarųjų metų patirtimi: sėkmingai įgyvendintų iniciatyvų, mokymų, renginių pavyzdžiais, įspūdžiais iš tarptautinių projektų, kuriuose dalyvauja.

B. Barkauskaitė pabrėžė, kad Kretingos rajone formalių jaunimo organizacijų nėra daug, daliai jų trūksta pastovumo, tačiau „Apskritasis stalas“ stengiasi atliepti ne tik jų, bet ir pavienių jaunuolių norus bei poreikius, komunikuodami su jaunimu per socialines medijas.

Pasak T. Martinaičio, Akmenės rajone situacija nebloga – formalios ir neformalios organizacijos aktyviau įsitraukia į bendrą veiklą, o sėkmingos jaunimo iniciatyvos, renginiai ir projektai neabejotinai kuria pridėtinę vertę pačiai savivaldybei, tačiau tai, anot jo, ne tik „Apskritojo stalo“ nuopelnas.

„Apskritasis stalas nėra šventa karvė. Egzistuoja organizacijos ar neformalios iniciatyvos, kurios ir taip sėkmingai veikia, nepriklausydamos nei jam, nei Jaunimo reikalų tarybai. Svarbu, kad jaunimas veiktų. Apskritasis stalas, esantis tik dėl formalumo, niekam nereikalingas“, – įsitikinęs T. Martinaitis.

Nauji iššūkiai, telkiant jaunimą

D. Garjonienės nuomone, aktualioje regioninėje jaunimo politikoje apskritieji stalai vis dėlto vaidina reikšmingą vaidmenį.

„Jie ne tik deleguoja savo narius į jaunimo reikalų tarybas, bet ir vienija organizacijas. Šis posėdis – viena iš progų pasikalbėti apie naujus vėjus šioje srityje, sėkmingus būdus sudominti ir telkti organizacijas. Tai yra galvosūkis visoje Lietuvoje. Vieniems tai daryti sekasi, kitiems – ne“, – sakė D. Garjonienė.

Didelę įtaką, specialistės teigimu, turi ir žmogiškieji ištekliai. Pirmiausia, svarbu, kas yra lyderis, kokia komanda jį supa. Lyderiui susvyravus, pavyzdžiui, išvykus studijuoti, apskritieji stalai nugęsta. Panaši situacija praeityje buvo ištikusi ir Kretingos „Apskritąjį stalą“, kuris pastaruosius dvejus metus išgyvena pakylėjimą. Anot jaunimo reikalų koordinatorės, mūsų šalis sulaukė įdomaus laikmečio – kuo toliau, tuo labiau jaunimas darosi pragmatiškas, nebijo paklausti savęs, kokią naudą turės, priklausydamas vienai ar kitai organizacijai.

„Ypač vyresni vaikai mėgsta visur apsilankyti, visur pabūti, viską išmėginti, bet neprisiriša prie konkrečios veiklos. Todėl su „Apskritojo stalo“ nariais diskutuojame, ar nereikėtų daugiau dėmesio skirti ir neformalioms grupėms – breikeriams, skeiteriams – jaunimui, kurie galbūt niekada neregistruos organizacijos, bet taip pat turi savo poreikių, interesų, savitą matymą, gali iškelti įdomių idėjų“, – svarstė D. Garjonienė.

Plečia jaunimo politikos lauką

Susitikime D. Garjonienė išryškino jaunų šeimų sluoksnį, kuris neretai lieka užribyje, mat planuojant ir vykdant jaunimo politiką labiausiai orientuojamasi į jaunesnio amžiaus jaunimą.

„Galvojant apie jaunų šeimų atstovavimą, turime problemą – sunku planuoti priemones jaunoms šeimoms, kadangi tenka susidurti tik su pavieniais jų atstovais. O kai nėra atstovavimo, nėra ir priemonių jaunimo politikoje“, – sakė D. Garjonienė.

Pasak jos, 2013 m. įgyvendintas renginių ciklas, skirtas jaunoms mamoms ir jų mažyliams, parodė tokių projektų poreikį.

„Šiemet pateikėme paraišką pagal „Erasmus+” programą projektui „Tribūna jaunai šeimai“, kurio tikslas – siekti jaunų šeimų dalyvavimo, kuriant palankią jaunimo politiką jaunų šeimų atžvilgiu Kretingos, Skuodo ir Akmenės rajono savivaldybėse. Projekto metu planuojami susitikimai su jaunomis šeimomis, dalyvaujant ekspertams, animatoriams bei savanoriams. Taip pat – bendras savivaldybių forumas bei jaunų šeimų konferencija“, – apie projektą kalbėjo D. Garjonienė.

Jaunimo reikalų koordinatorės žodžiais, šis projektas turėtų padėti kurti jaunų šeimų asociacijas, galinčias sistemingiau ir nuosekliau atstovauti jaunoms šeimoms, atskleisti jų lūkesčius ir poreikius bei reikalingas tam tikrų institucijų paslaugas vietiniu lygmeniu.

• Rašyti komentarą (0)