Jau seniai apie tai kalbama. Gal ir geras dalykas būtų, tik iš kur šiam reikalui valdžia ims patalpas? Štai žiemą nakvynės namai labai reikalingi. Pirmiausia, palengvėtų dalia ligoninei, kurios priimamajame benamiai nuolat atsiduria. Būtų mažiau nušalusių kojas ir kitas kūno dalis. Juk ir viena išgelbėta gyvybė – apsimoka. O vasarą benamių ten nepriprašysi – patalpos būtų tuščios.
Laura Viršilienė:
– Kad ir kaip bebūtų liūdna, tokia institucija turi būti bet kuriame mieste. Žmogus turi žinoti, kad atsiradus poreikiui, netekus artimųjų pagalbos, jis turi vietą, kur galės prisiglausti, kad valstybė gali jam padėti. Žinoma, benamių gyvenimo būdo tai nepakeis – jie sunkiai prisitaiko prie nakvynės namų diktuojamų sąlygų. Tačiau, esant tam tikram orui, ir viena naktis nakvynės namuose gali kitaip pasukti jų gyvenimą.
Artūras Bončkus:
– Kiekvienas organizmas turi parazitų ir gerų ląstelių. Miestas negali būti be valkatų. Šie žmonės – pasiklydę gyvenime, ir jiems reikia padėti. Vienas ant alkoholio paslydo, kitas su protu susipyko – visaip atsitinka. Todėl nakvynės namai turi būti. Jei benamiams pasakytų, kad į nakvynės namus atėję neblaivūs negaus arbatos, nakvynės, jie greitai prisitaikytų prie taisyklių. Juk pasirinkimas aiškus – arba nakvynės namai, arba nakvynė ant asfalto.
Augustas Daukantas:
– Sunkus klausimas. Ir reikia, ir nereikia tų nakvynės namų. Bet pirmiausia apie tai reiktų klausti tų, kurie juose lankysis. Tikriausiai dalis jų patys tokį gyvenimo būdą pasirinko ir jeigu jiems taip maloniau, tegu taip ir gyvena. Šiek tiek juokingai atrodo planas nakvynės namuose įsteigti devynis etatus – juk benamių Kretingoje kokie penki, pereikite per miestą, kažin ar atrasite daugiau.
Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
