|
|
|
Kovą su grybais žmogus visuomet pralaimi
„Grybaujant galioja pagrindinė taisyklė – nepažįstamo grybo nedėti į krepšį. Net jeigu kaimynas ar brolis pasakė, kad grybas – valgomas, bet šalia nėra patyrusio grybautojo, tokį grybą kuo greičiau sviesti į šoną. Niekada negrybauti su knygomis, – nebent dėl pažinimo. Nes bet kokiu atveju kovą su nuodingais grybais žmogus pralaimi“, – „Pajūrio naujienų“ skaitytojus įspėjo Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė.
Sukelia inkstų nepakankamumą „Lakštabūdiniai grybai, kurių papilvė padalinta lakšteliais, yra gerokai pavojingesni, negu skylėtabūdiniai – su skylėtomis papilvėmis, tarkim, baravykai, raudonviršiai, lepšiai“, – tvirtino mikologė. Anot jos, žmonės lengvai supainioja ūmėdę ir gūdukus su žaliąja musmire, ypač, jei nuo jos nusitrynę taškai, arba ji nestipriai tėra pataškuota. Taip pat mažai tėra žinoma apie labai pavojingus grybus – nuosėdžius, kurie būna įvairių spalvų – nuo ryškiai violetinės ligi pilkos ar rudos. „Nuosėdžių yra labai daug rūšių, – yra ir valgomų, tačiau daugiau pavojingų, o ypač nuodingos 2 rūšys. Apsinuodijimas jais nepanašus į įprastą: apsinuodijus musmirėmis požymiai pasireiškia tuoj pat ar po 1–2 dienų, o, apsinuodijus nuosėdžiais – tik po 2 savaičių. Apsinuodijusiam žmogui išsivysto visiškas inkstų nepakankamumas ir žmogus miršta. Gydytojai gali nė nesuprasti, kodėl staiga sutriko inkstų veikla, nes ir pats žmogus nebeatsimena valgęs grybų“, – kalbėjo J. Motiejūnaitė. Grybautojai, mėgstantys kelmučius, taip pat turėtų juos labai gerai pažinti. „Nepatyrusi akis gali supainioti kelmučius su dar 3 panašiomis grybų rūšimis, o viena iš jų yra mirtinai nuodinga“, – pabrėžė specialistė. Baravyką paąžuolį su raudonai bordine papilve, kuri nupjovus greit mėlynuoja, galima valgyti tik su sąlyga, kad prie patiekalo nebus vartojama alkoholio. „Alkoholis ir šiaip apsunkina grybų virškinimą, o paąžuolis turi medžiagų, kurios, reaguodamos su alkoholiu, gamina nuodus“, – teigė mikologė. Ieško madingų triufelių Prieš kelerius metus Lietuvoje, anot specialistės, buvo kilęs ažiotažas dėl valgomų žaliuokių, neva, jos esančios pavojingos. „Jomis apsinuodijo grybautojai Vokietijoje ir Prancūzijoje. Tačiau tyrimai parodė, kad jos nuodingos tik tam tikrai daliai žmonių, kurių organizmas netoleruoja šio grybo ir sukelia apsinuodijimo reakciją, nuo kurios pradeda silpti raumenys“, – paaiškino ji. J. Motiejūnaitė sakė, jog pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas naujas pavojus – žmonės daug keliauja ir sužino apie kituose kraštuose populiarius trumus arba triufelius ir šių ieško mūsų miškuose. „Tik pamato kyšančią baltą ar juodą galvą – ir rauna, valgo. Tenka įkalbinėti, kad tai nėra trumai, tik į juos panašios ankštesnės, tačiau šios yra lengvai pavojingos, sunkiai virškinamos. Grybautojams tenka aiškinti, kad triufelis nelenda į paviršių, o tuose kraštuose, kur auga, ieškomas su dresuotomis kiaulėmis bei šunimis. Lietuvoje kapstydamiesi net tinkamose augimvietėse, terandame tik jų sporų. Triufeliai natūraliai auga miškuose su kalkingu dirvožemiu ir tik senuose lazdynuose, tačiau galimybė pas mus atrasti triufelį – viena iš kelių tūkstančių“, – pabrėžė pašnekovė. Paneigė raudonosios musmirės mitą Mikologė įspėjo, jog šį rudenį dar reikia būti budriems: žaliosios musmirės auga greta žaliuokių ligi pat šalnų. Ji prisiminė atvejį, kaip rugpjūtį pagyvenusi moteris apsinuodijo musmirėmis: „Seni žmonės sunkiau bemato, ir jeigu nebėra taškelių, paima mirtinai pavojingą musmirę už ūmėdę. Būna neretų atvejų, kai vieniši žmonės, prasidėjus senatvinei demencijai, grybauja ir valgo viską iš eilės, ką tik suranda miške“. Specialistė paneigė mitą – neva, raudonoji musmirė, ją vartojant dozuotai, gydo net onkologinius susirgimus. „Raudonoji musmirė apipinta legendomis, bet nė viena iš jų nepasitvirtino, o žmogus, vartojantis visokius stebuklingus antpilus, elgiasi labai rizikingai. Sako – va, Sibire šamanai ja gydo. Tačiau ten kitoks klimatas, kitokios musmirės atmainos ir skirtingas jos toksiškumas“, – užtvirtino J. Motiejūnaitė. Klimato kaita, skirtingai nuo aplinkos fono, sakė mikologė, įtakos grybams neturi: „Nebent įvyksta didelė pasaulinė katastrofa, kaip Černobylio ar Fokušimos atominėse elektrinėse, – tuomet į aplinką pasklinda pavojingi radionuklidai. Tačiau po Černobylio katastrofos radioaktyvusis cezis jau skilo, jis nebėra pavojingas ir grybai jo nebekaupia. Grybai linkę absorbuoti sunkiuosius metalus, todėl patartina negrybauti miesto teritorijose arba arti gamyklų“, – priminė specialistė.
Mikologė patarė laikytis šių taisyklių: 1 Gerai žinomus grybus – baravykus, raudonviršius, lepšes, voveraites, ūmėdes – galima valgyti išsyk paruoštus: virti sriubą, kepti. Keliskart apverdant, išnyksta skonis ir kvapas. 2 Bobausių mėgėjai turėtų labai gerai žinoti, kaip juos paruošti: bobausius būtina keliskart nuvirinti, vis nupilant vandenį, nes taip neutralizuojama nuodinga juose esanti medžiaga – giromitrinas. 3 Užšaldytus grybus galima laikyti kaip ir mėsą su sąlyga, kad jie nebus atšildyti. 4 Jeigu grybai jau įgavo nosiai nepatinkantį kvapą – jie netinkami valgyti. Uoslė, skirtingai nuo skonio, šiuosyk yra geresnis indikatorius.
|
|
