Knygoje – Kretingos krašto žydų gyvenimas

Kada ir kaip kūrėsi, gyveno ir išnyko žydų bendruomenės Kretingos krašte – Kretingos ir Salantų miestuose, Darbėnų ir Kartenos miesteliuose, Jokūbave bei Laukžemėje, – pasakoja Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas neseniai dvikalbiame – lietuvių ir anglų kalbomis – pasirodžiusiame leidinyje „Kretingos krašto žydai“.

Knygos viršelyje panaudoti dviejų iškilių Kretingos krašto žydų – karvedžio Bereko Joselevičiaus ir Izraelio valstybės vėliavos bei piniginio vieneto – šekelio – autoriaus Dovydo Volfsono – paminklai Litvakų atminimo sode šalia Platelių.

Žiniose – daug spragų

„Šis leidinys nėra išsami mūsų krašto žydų istorija, – aš tik pamėginau susisteminti ir pasidalinti tomis žiniomis, kurias, rinkdamas bendrą istorinę medžiagą, sukaupiau per savo darbo dešimtmečius“, – kalbėjo J. Kanarskas.

Kretingos krašto žydų istorija, anot jo, nėra nuodugniai ištirta dėl šaltinių trūkumo: „Žydai gyveno savo bendruomenėse, jie turėjo savo dokumentus, o jų kalba ir raštas nebuvo suprantami lietuviams, – akcentavo istorikas. – Rengdamas knygą supratau, kad žydų genocido istorija taip pat labai mažai ištirta: po karo sovietai skyrė daug dėmesio fašizmo aukoms, tačiau žydų tautos aukų skaičius tebėra neaiškus. Prieš egzekuciją buvo sudaromi konkretūs sąrašai, bet kur jie yra šiandieną, nežinoma. Tyrinėtojams šioje srityje lieka dar daug erdvės, kurią dar reikės užpildyti faktais ir skaičiais“.

Apie Kretingos miesto žydų bendruomenės gyvenimą, J. Kanarskas tvirtino, medžiagos turėjo surinkęs labai gausiai, tačiau ją pateikęs glaustai, nes leidinio tikslas – atspindėti ir kitų bendruomenių, kurių iš viso dabartinio Kretingos rajono vietovėse būta 6, istoriją.

Autorius pateikė, kad Kretingos krašte žydų šeimos pradėjo kurtis apie XVII a. vidurį: Kretingoje pirmieji 3, o Kartenoje 8 pirkliai paminėti 1662 m., Salantuose – 1668 m. O pirmoji žydų bendruomenė, kurią sudarė 23 žydai, apsigyveno Laukžemėje, prie svarbaus to meto prekybinio kelio, jungusio žemaičius su Šventosios uostu.

Ilgainiui žydų bendruomenės visame krašte tapo prekybos, pramonės ir verslo puoselėtojomis, kol jas sunaikino naciai.

Skuodiškio fotografo Zundelio Skaisto vaikai, nužudyti Alkos kalne kartu su motina Mara.

Istorija – konkretūs likimai

„Istorija nėra tik faktai, skaičiai, objektai. Sudarant knygą, išniro įdomių, sakyčiau – net šiurpių istorijų, apie kurias anksčiau nieko nežinojau. Man buvo netikėta skuodiškio fotografo Skaisto likimo istorija, – neslėpė J. Kanarskas. – Anksčiau tekdavo muziejuje vartyti jo darytų nuotraukų, manydavau, kad žmogus pasirašo slapyvardžiu Skaistas. Paaiškėjo, kad Skaistas Zundelis buvo tikras asmuo: I pasaulinio karo metais jis tarnavo Rusijos kariuomenėje, kur išmoko fotografuoti, vedė žydaitę iš Skuodo ir ten apsigyveno“.

J. Kanarskas turėjo S. Zudelio vaikų – sūnaus Jokūbo Lozoriaus ir dukterų Naomi Šeinės bei Menuchos – nuotrauką, ir jam pavyko sužinoti, kad šie vaikai išvien su jų motina Mara buvo sušaudyti Alkos kalne, už Dimitravo.

„Po tokių atradimų istorija tampa labai suasmeninta: matai veidus tų, kurie gyvi buvo užkasti Alkos kalne, nes atkasus palaikus, vaikų kūnuose neaptikta kulkų. Alkos kalnas nebėra vien istorinis objektas, o labai konkreti su konkrečių žmonių likimais susieta vieta. O nacių žudymo politika netelpa į jokius sveiko proto rėmus“, – savo išgyvenimais pasidalijo knygos autorius.

Žydai domisi savo šaknimis

Knyga apie Kretingos krašto žydų gyvenimą išleista Kretingos rajono pedagogų švietimo centro turizmo vadybininkių Ritos Beržanskienės ir Daivos Reinikės iniciatyva iš Savivaldybės lėšų.

„Jos žino, kad Kretingą aplanko nemažai turistų iš įvairių šalių, kurie ieško savo šaknų, – juos domina Kretingos apylinkėse gyvenusių žydų likimas, čia gyvenusios įžymios jų tautos asmenybės. Jie nori aplankyti masinių žudynių vietas, atrasti kapines, apžiūrėti sinagogas ar jų buvimo vietas. Todėl ir knygoje stengiausi aprašyti visus svarbiausius su žydų istorija susijusius objektus, pateikti žemėlapius su jų nuorodomis bei tiksliomis navigacinės sistemos koordinatėmis. Galbūt kitų šalių žydų bendruomenės inicijuos, kad tos vietos būtų savaip įamžintos“, – apibūdindamas knygą, svarstė jos autorius.

Šis dvikalbis leidinys taip pat yra savotiškas vadovėlis ir savojo krašto istorija, nuo kurios neatsiejama ir čia gyvenusių žydų istorija, besidomintiems žmonėms.

Ruošiant leidinį, J. Kanarskas sakė bendravęs su Kretingos krašto istorijos žinovais Romualdu Beniušiu bei salantiškiu Pauliumi Vaniuchinu. Jį taip pat konsultavo Darbėnų žydų istorijos tyrinėtojas, neseniai Lietuvoje lankęsis profesorius Erikas Goldsteinas iš Emorio universiteto, Atlantoje, JAV.

• Rašyti komentarą (8)